captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tikrasis ūkininkų kišenes turėjusio papildyti siūlymo autorius – Žemės ūkio ministerija

Stambiems ūkininkams, kurių pilna Seime, palankų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimą siūlę „valstiečiai“ Mindaugas Puidokas ir Agnė Širinskienė nebuvo tikrieji pasiūlymo autoriai – dar iki jų šią pataisą su vyriausybės palaiminimu Seimui nesėkmingai bandė įbrukti Finansų ministerija. M. Puidokas neslepia, kad pataisą rengė su viceministrės Daivos Brasiūnaitės pagalba, tačiau 15min pradėjus domėtis, kieno galvoje gimė idėja leisti ūkininkams gerokai susimažinti mokamus mokesčius, viceministrė ėmė rodyti į Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir žemdirbių organizacijas. ŽŪM atstovai pripažino, kad pasiūlymas – ministerijos.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Gruodžio 7 dieną Seimui svarstant Gyventojų pajamų įstatymo pakeitimus dviejų „valstiečių“ teiktam pasiūlymui keliais balsais buvo pritarta.

Jo esmė: asmenims, kurie gauna pajamų iš individualios žemės ūkio veiklos, leisti apmokestinamąsias pajamas kasmet mažinti 1/20 žemės įsigijimo vertės.

Tačiau opozicijai pareikalavus perbalsavimo ir pagrasinus, kad bus skaičiuojama, kokią naudą iš įstatymo gaus kiekvienas Seimo ūkininkas, abu „valstiečiai“ staiga apsigalvojo, o M. Puidokas pareiškė, kad pasiūlymas atsiimamas.

Mišrios Seimo narių grupės seniūno pavaduotoja Aušra Maldeikienė pataisą pavadino lobistine ir pridūrė, kad, remiantis pataisos dokumento metaduomenimis, parlamentarai net nesivargino patys jos rašyti, tai padarė finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė.

Apie tai 15min paklausta viceministrė D. Brasiūnaitė atsakė, jog dokumentas ruoštas ant 2015 metų jos kurto dokumento, kuris buvo ne šita tema, šablono.

„Tai yra, aš rengiau 2015 m. šabloną, o ne šį konkretų pasiūlymą. Tačiau, be abejo, kuruoju visus Finansų ministerijos teiktus mokestinius siūlymus, tarp jų ir šitą. Ir dar kartą atkreipiu dėmesį, kad tai nėra vienasmenis sprendimas, o derybų ir kompromiso paieškų rezultatas“, – teigiama raštu pateiktuose atsakymuose.

Viceministrės teigimu, pagalbą parlamentarams rengiant pataisą teikė ne ji.

„Jiems ekspertinę pagalbą techniniais klausimais teikė mūsų ministerijos ekspertai. Tai yra įprasta praktika“, – pridūrė D. Brasiūnaitė.

Metaduomenyse minima Dalia Mudėnienė yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto patarėja. Ji 15min paaiškino, kad dokumento niekaip neredagavo.

„Jokių korekcijų neatlikau, dokumentas buvo perkeltas patalpinimui į LRS sistemą“, – teigė ji.

Balsavimo rezultatai dėl M.Puidoko ir A.Širinskienės pataisos, 15min.lt nuotr.

Kas padėjo M. Puidokui ir A. Širinskienei parengti šį siūlymą, 15min ketvirtadienį pasiteiravo „valstiečio“ M. Puidoko.

– Bandau išsiaiškinti, kas sukūrė pataisą, kurią jūs teikėte Seimui. Dokumente nurodoma, kad jis finansų viceministrės kompiuteriu sukurtas.

– Kompiuteris nesukuria, dažniausiai žmonės kuria. Jei pradinį tą etapą žiūrint, taip, Finansų ministerija prisidėjo prie to dokumento kūrimo, bet galutiniai dalykai buvo kaip teikėjų Seimo narių aprobuoti. Ten nėra jokio, kaip aš sakau, užkulisinio failo. Faktas tas, kad taip, natūralu, kadangi esame valdanti dauguma, tai vis laiką tuos dalykus deriname su atitinkama ministerija, tai šiuo atveju – su Finansų ministerija. Tai taip – tas derinimas yra reikalingas.

– Jūs pats asmeniškai kreipėtės?

– Tai visą laiką, žinokit, bendraujam tiek aš, tiek kolegė, tiek kiti kolegos, kai yra rengiami įstatymų projektai, tai visada yra bendradarbiaujama ir tiesiog vieni projektai... Dėl įstatymleidystės specifikos atsitinka taip, kad teikiami Seimo narių, kiti projektai, kurie labiau sudėtingi, ateina iš pačių ministerijų, nes ministerijos turi didesnius raumenis teisėkūros srityje, rimtesnius teisininkus, dėl galimybių techninių gali didesnės aprėpties darbus atlikti, mums tai yra sudėtinga, nes padėjėjai teisininkai, atsižvelgiant į mūsų galimybes mokėti tą atlyginimą, koks jis yra, teisinis korpusas, faktas, kad nėra toks, kokį turėtų Seimo nariai turėti, kad galėtų pilnai efektyviai kokybiškai darbą atlikti.

– Bet kaip viskas buvo, jūs paprašėt viceministrės, nes ji išmano, kuruoja šį klausimą, kad ji parašytų?

– Taip, dėl to, kad remiantis... Aš buvau mėginęs paaiškinti, bet ne visi tą dalyką girdėjo, kad remiantis situacija, kad Lietuvoje mes darėme pokyčius mokestinėje reformoje ir kad pelno mokestis žemės ūkyje dirbantiems žmonėms didėjo nuo 5 iki 15 procentų, kadangi ir kituose sektoriuose yra įvairių lengvatų, nutarėme, kad tą perėjimą paminkštinti, kad būtų tam tikras lengvatinis dalykas (…)

Pagalvojome, kokia galėtų būti išlyga, variantas buvo pasirinktas ne pats optimaliausias, tarkime, dėl to paskui ir buvo nutarta jo atsisakyti (…)

– Aš ne to jūsų klausiu, man įdomu, kas sukūrė dokumentą.

– Aš jums ką tik atsakiau, kas sukūrė, sukūrė, kad tai yra bendra kūryba. Tai yra tiek bendradarbiaujant su Finansų ministerija autorių abiejų – Agnės Širinskienės ir mano. Būtent taip ir įvyko visas procesas, taip, kaip įprastai vyksta bendradarbiaujant su ministerijomis.

– Bet kaip tas bendradarbiavimas vyko? Jūs puikiausiai žinote, kad pataisa jau buvo šiame įstatyme, kai jį teikė Seimui Finansų ministerija. Ji analogiška buvo, jūs jos nesukūrėte pats.

– Ne, tai patys, aišku, nesukūrėme, mes, sakykime, ir būtent derinomės, kaip tą visą procesą paleisti į gyvenimą. Ir buvo priimtas toks sprendimas, tiktai tiek. O čia tik įgyvendinimo klausimas, aš tikrai nematau, kuo ta situacija buvo išskirtinė, galbūt tik vieninteliu dalyku, kuo buvo išskirtinė ir sulaukė tiek dėmesio, kad nebuvo pakankamai tame kontekste normaliai paaiškinta.



Pataisos dokumento metaduomenys, 15min.lt nuotr.

Vyriausybei pasiūlymas tiko, Biudžeto ir finansų komitetui – ne

Pirmą kartą šis pakeitimas Seimui buvo pateiktas spalio mėnesį.

Spalio 11 dieną vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam Gyventojų pajamų mokesčio projektui, kuriuo buvo siūloma keisti daugybę straipsnių, o taip pat – papildyti jį analogišku siūlymu, kokį vėliau užregistravo M. Puidokas ir A. Širinskienė.

Tačiau visus Finansų ministerijos siūlymus, o taip pat ir šį svarstęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė, kad jis nėra tinkamas ir iš projekto stambiems ūkininkams palankus pakeitimas buvo išbrauktas ir antrame projekto variante jis nebeaptinkamas.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas 15min sakė, jog Biudžeto ir finansų komitetui teko šį siūlymą svarstyti dukart.

„Komitetas atskirai svarstė – nebe vyriausybės ar Finansų ministerijos pasiūlymo rėmuose, ir dar kartą jam nepritarė. Tai – normalu, Seimo nariai galėjo tai daryti. Jie, matyt, konsultavosi ar su ministerija, ar su kuo“, – kalbėjo S.Jakeliūnas.

Jo teigimu, A. Širinskienė ir M. Puidokas dėstė panašius argumentus, kaip ir Finansų ministerija.

Siūlymas gimė ŽŪM

Finansų viceministrė D. Brasiūnaitė 15min paklausta, kieno siūlymu pirmą kartą parlamentui siūlant keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą jame atsidūrė pataisa, kuri būtų leidusi kasmet dalį dirbamos žemės įsigijimo išlaidų atskaityti iš žemės ūkio veiklos pajamų, teigė, jog šis siūlymas dėl žemės vyriausybės teiktuose mokestiniuose pakeitimuose atsirado po viešosios konsultacijos.

„Vasarą visi: visuomenė, organizacijos, asociacijos, ministerijos ir pan. teikė pasiūlymus tiek vyriausybės interneto svetainėje, tiek raštu Finansų ministerijai. Šį pasiūlymą (greta kitų pasiūlymų) pateikė ir Žemės ūkio ministerija, ir žemės ūkio asocijuotos struktūros. Ieškodama kompromiso su žemės ūkio atstovais vyriausybė atsižvelgė į šį pasiūlymą, kuris buvo tik vienas iš keliolikos jų teiktų (į daugumą atsižvelgta nebuvo), ir (kartu su kitais mokestiniais pakeitimais) pateikė Seimui“, – paaiškino viceministrė.

To pakomentuoti 15min paprašė ŽŪM. Ministerijos Visuomenės informavimo skyrius atsakė, kad ministro Broniaus Markausko pavedimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri nagrinėjo dabartinę tvarką ir pateikė pasiūlymus dėl dabar galiojančių žemės ūkio subjektų apmokestinimo principų, tarp jų ir mokestinių lengvatų, efektyvumo, bei pasiūlymus dėl šių subjektų apmokestinimo tobulinimo.

Šioje grupėje dirbo Žemės ūkio rūmų (ŽŪR), Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS), Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA), Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Aleksandro Stulginskio universiteto, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos, Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ atstovai.

„Žemdirbiams atstovaujančių organizacijų atstovai (LŪS, LŽŪBA, ŽŪR) ministerijai pateikė siūlymus dėl žemės įsigijimo išlaidų įskaitymo į leidžiamus atskaitymus. Šie pasiūlymai buvo aptariami žemės ūkio ministro sudarytoje darbo grupėje. Darbo grupė nusprendė, kad ŽŪM teikiant Finansų ministerijai siūlymus dėl mokesčių įstatymų tobulinimo, kartu su kitais siūlymais būtų pasiūlyta ir žemės įsigijimo išlaidas priskirti leidžiamiems atskaitymams“, – teigiama ministerijos atsakyme.

D. Brasiūnaitė, BNS nuotr.

Anot ministerijos atstovų, pagrindiniai šio pasiūlymo argumentai buvo tai, kad žemė yra ūkininkų ir žemės ūkio įmonių pagrindinis turtas, kuris šiems subjektams uždirba pajamas, taigi šios per metus uždirbtos pajamos, mokesčių tikslais, turėtų būti mažinamos ne tik žemės gerinimui skirtomis išlaidomis (trąšų, atliktų žemės arimo, purenimo ir pan. darbų) bet ir žemės įsigijimo išlaidomis.

ŽŪM atstovų teigimu, ministerija, teikdama šį darbo grupės siūlymą, taip pat atkreipė dėmesį, kad žemės įsigijimas, pagal šiuo metu galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, neprilyginamas investicinio projekto vykdymui. Juridiniai asmenys, vykdantys investicinį projektą, apmokestinamąjį pelną gali susimažinti išlaidomis, lygiomis investicinio projekto metu įsigyto ilgalaikio turto vertei, tačiau juk žemės įsigijimas irgi yra investicija.

„Atsižvelgiant į tai ŽŪM pateikė ir alternatyvų siūlymą – žemės įsigijimą prilyginti investicinio projekto sampratai ir tokiu būtu sudaryti galimybę žemdirbiams pasinaudoti lengvata, sumažinant apmokestinamąsias pajamas įsigyjamos žemės verte ar jos dalimi“, – rašoma atsakyme.

R. Karbauskis būtų turėjęs 14 mln. eurų naudos?

Konservatorius Andrius Kubilius praėjusią savaitę apskaičiavo, kad jeigu Seimas būtų pataisą priėmęs, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis iš jos būtų turėjęs 14 mln. eurų naudos.

Tuo metu R. Karbauskis, anot BNS, tikino sąmoningai nuo minėtų pataisų nusišalinęs, jomis nesidomėjęs ir nedalyvavęs balsavimuose.

Tačiau iš „valstiečių“ frakcijos išėjęs parlamentaras Bronius Matelis prieš keletą dienų savo išplatintame komentare nevyniodamas į vatą pareiškė, kad R.Karbauskis eina Viktoro Uspaskicho pėdomis.

Jo teigimu, R. Karbauskis „neabejotinai davęs nurodymą pateikti tokio įstatymo pataisą tiems, kurie su žeme lyg ir nesusiję“.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje Seime, be R. Karbauskio, tra ir daugiau stambių ūkininkų. Žemės ūkio ministro B. Markausko šeima taip pat turi nemažą ūkį.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...