captcha

Jūsų klausimas priimtas

B. Gruževskis: ilgalaikiai bedarbiai – ne tinginiai, iki 60 proc. jų galima grąžinti į rinką

Vilniaus universiteto profesorius dr. Boguslavas Gruževskis sako, kad neteisinga ilgalaikius bedarbius vadinti tinginiais. „Mes matome, kad dažnai ta „tinginystė“ yra priverstinė. Jei bus įgyvendintos tyrimo, kurį šiandien pristatome, rekomendacijos, iki 60 proc. ilgalaikių bedarbių bus galima grąžinti į rinką“, – sakė mokslininkas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pasak B. Gruževskio, pirmiausia turėtume suprasti, kaip svarbu iš darbo rinkos iškritusiems žmonėms grąžinti stuburą. „Kai kalbame apie iškritusius iš darbo rinkos, negali būti „valdiško“ požiūrio į žmogų, ir čia stipresnės žmogui padėti nevyriausybinės organizacijos (NVO), esančios šalia konkretaus žmogaus, konkrečioje jo situacijoje“, – antradienį spaudos konferencijoje pristatydamas tyrimą „Sunkiai integruojamų į darbo rinką asmenų užimtumo didinimo galimybių tobulinimas“ pabrėžė sociologas.

Mokslininko nuomone, Lietuvos darbo biržai (LDB) reikėtų diferencijuoti paslaugas pagal tris grupes. Daugumą, kurie ateina į LDB trumpam, žino, ko nori, valdo internetines paslaugas ir patys nesunkiai susiranda darbą. Kita grupė – turi tam tikrų problemų, kurias gali padėti spręsti LDB. Tačiau trečioji grupė bedarbių nei per du, nei per tris mėnesius į darbo rinką nepateks. Tokių žmonių be palydinčio asmens net neturime siųsti į LDB, nes jam reikia paramos. Turime suprasti, kad trečioji grupė – sunkiai integruojami asmenys ir darbdavį reikia pasaugoti nuo tiesioginio santykio su juo, kad ir kokia būtų situacija darbo rinkoje“, – sakė B. Gruževskis.

Tam kad grąžinimo į darbo rinką sunkiai integruojamų asmenų sistema būtų aktyvi, B. Gruževskio įsitikinimu, ji turi būti kompleksinė. „Dar tai grupei siūlome priskirti žmones, kurie metus registruojasi LDB, bet neįsilieja į darbo rinką. Šie žmonės turi patekti į papildomos pagalbos tinklą“, – sakė tyrimo bendraautoris. 

Pasak profesoriaus, šiuo metu Lietuvoje laisvų darbo vietų skaičius didesnis nei registruotų darbo vietų, ir tai gera proga spręsti ilgalaikių bedarbių problemą, pasistengti kuo daugiau žmonių grąžinti į visuomenę, visavertį gyvenimą. 

Tyrimo „Sunkiai integruojamų į darbo rinką asmenų užimtumo didinimo galimybių tobulinimas“ vadovė dr. Sandra Krutulienė akcentavo, kad socialiai pažeidžiamiems asmenims integruotis į darbo rinką reikia papildomos paramos, ypač ilgalaikiams bedarbiams, socialinės paramos gavėjams ir asmenims, kurie iškrinta iš socialinės apsaugos sistemos, net negauna socialinių išmokų.

Kaip pabrėžė tyrimo vadovė, ilgalaikiais bedarbiais tampama ir dėl sveikatos problemų – neįgalumo, taip pat amžiaus, priklausomybių, net 60 proc. iš daugiau kaip 500 apklaustų ilgalaikių bedarbių nurodė, kad įsidarbinti paskatintų mažesni antstolių išieškomų skolų procentai.

Statistikos departamento duomenimis, ypač sparčiai ilgalaikių bedarbių skaičius augo ekonominio nuosmukio metu. Dėl ankstesnės pasaulinės ekonominės krizės poveikio 2007–2010 m. šalyje išaugo net 5,3 karto (nuo 21,1 iki 112,7 tūkst.) Pastarieji skaičiavimai rodo, kad ilgalaikių bedarbių skaičiai mažėja, bet ilgalaikio nedarbo problema išlieka aktuali – 2016 m. Lietuvoje buvo 44,5 tūkst. ilgalaikių bedarbių.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo užsakymu atliktas mokslinis tyrimas, kurio metu buvo apklausti 557 darbo biržos ir nevyriausybinių organizacijų klientai, parodė, kad skirtingų grupių problemos yra nevienodos. Ilgalaikiai bedarbiai daugiausiai susiduria su motyvacijos ir darbo įgūdžių stoka, vyresnio amžiaus asmenys patiria stigmą ir diskriminaciją, benamiams stokoja socialinių įgūdžių, kenčia nuo priklausomybių, turi teistumą.

Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos pirmininkės Jurgitos Kuprytės, pažeidžiamiems asmenims sunku įsilieti į darbo rinką dėl patiriamų problemų daugiamatiškumo, kuris pasireiškia skirtinga patiriamų problemų apimtimi, skirtinga kombinacija ir sunkumu. 

Tyrimo rezultatai išryškino ir Darbo biržos paslaugų teikimo problemas: kreipiasi didelis skaičius klientų, trumpas klientams skiriamas konsultavimo laikas, didelė biurokratija, negebėjimas pasiūlyti darbą, atitinkantį darbo ieškančio asmens gebėjimus ir poreikius, psichologinis klimatas. „Nevyriausybinės organizacijos (NVO) savo veiklą orientuoja į specifines sunkiai integruojamų į darbo rinką asmenų grupes, todėl gali daugiau dėmesio skirti individualių problemų analizei ir atliepti jų poreikius“, – pabrėžė J. Kurpytė. 

NVO turi stipriai išvystytas motyvavimo ir emocinės paramos skirtingoms tikslinės grupės asmenims paslaugas. Daugiau kaip 90 proc. NVO paslaugas gavusių asmenų nurodė, kad išaugo jų pasitikėjimas savimi, padidėjo noras dirbti. Tyrimas atskleidė, kad NVO teikiamos integracijos į darbo rinką paslaugos yra efektyvios, vertinant ir įsidarbinimo rodiklį – 66,6 proc. tiriamųjų, pasinaudojusių vietos NVO teikiamomis integracijos paslaugomis, pavyko įsidarbinti. Tai patvirtina ir tyrimo rezultatai – kas antras respondentas nurodė, kad tikslinga plėtoti pagalbos darbo ieškantiems asmenims paslaugas. Tačiau problema, kurią mini NVO atstovai – veiklos tęstinumo neužtikrinantis projektinis finansavimas. Pasak J. Kurpytės, šiuo metu valstybės finansavimo negauna nė vienas NVO vykdomas projektas, skirtas ilgalaikių bedarbių grąžinimui į darbo rinką.

Patys ilgalaikiai bedarbiai tyrėjams akcentavo šių paslaugų plėtojimo būtinumą: tarpininkavimo, motyvavimo, darbo paieškos įgūdžių ugdymo, emocinės paramos, profesinio orientavimo, konsultavimo, pagalbos įsidarbinant paslaugas.

Remiantis tyrimo išvadomis, rekomenduojama jau taikomas valstybės priemones sunkiai integruojamiems bedarbiams papildyti NVO teikiamomis paslaugomis, kurios būtų intensyvesnės ir labiau atliepiančios specifinius tikslinių grupių poreikius. Siūloma inicijuoti bandomuosius paslaugų teikimo modelius savivaldybėse.

Kaip spręsti ilgalaikio nedarbo problemą Lietuvoje, antradienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) diskutavo Nevyriausybinių organizacijų, Darbo biržos bei SADM atstovai.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close