captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Vasiliauskas: bankinei sistemai didžiausią riziką kelia augančios savivaldybių skolos

Šalies finansų sistema yra gana atspari atlaikyti netikėtiems sukrėtimams, tačiau kredito įstaigos privalo stiprinti pasirengimą galimoms rizikoms atremti, rodo Lietuvos banko (LB) parengta finansų rinkų apžvalga. Esą didžiausią riziką bankinei sistemai keltų pablogėjusi padėtis užsienio šalyse, o Lietuvoje didžiausią nerimą kelia augančios savivaldybių skolos ir kelių kredito unijų veikla.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Šalies finansų sistema yra gana atspari atlaikyti netikėtiems sukrėtimams, tačiau kredito įstaigos privalo stiprinti pasirengimą galimoms rizikoms atremti, rodo Lietuvos banko (LB) parengta finansų rinkų apžvalga. Esą didžiausią riziką bankinei sistemai keltų pablogėjusi padėtis užsienio šalyse, o Lietuvoje didžiausią nerimą kelia augančios savivaldybių skolos ir kelių kredito unijų veikla.

Rizikas atlaikytų

LB atliko testą, kurį darydamas vertino kelias bankų veiklą galinčias paveikti rizikas: užsitęsusią kai kurių euro zonos šalių krizę ir užsienio paklausos kritimą, padidėjusį jautrumą galimoms rizikoms Skandinavijos šalyse (Lietuvoje veikia skandinavų bankai – red. past.), ilgą laiką sumažėjusių palūkanų normų finansų rinkose įtaką.

Pagal teorinį modelį, jei šios rizikos realizuotųsi, vienas pagrindinių šalies ūkio variklių – eksportas – per metus smuktų daugiau nei ketvirtadaliu, o bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėtų maždaug dešimtadaliu. Tokia situacija gerokai pablogintų skolininkų galimybes grąžinti paskolas.

„Buvo sudarytas nepalankus scenarijus, kuris apimtų visas šias rizikas... Streso testo išvada – kad bankų sistema atlaikytų net ir svarbiausius iššūkius – be abejo, kalbu apie svarbiausią – kapitalo pakankamumo rodiklį“, – sakė LB vadovas Vitas Vasiliauskas.

Esą nepalankaus scenarijaus nuostoliai Lietuvos bankinei sistemai galėtų siekti 2,3 mlrd. litų, o sunkiausiai iššūkius atlaikyti sektųsi vietinio kapitalo bankams, vieno jų pablogėjus finansinei padėčiai kapitalo pakankamumas pasiektų 9 procentus. Konkrečių bankų LB vadovas neįvardino.

Nepaisant darytų pesimistinių prielaidų, testo rezultatai rodo, kad vidutinis banko kapitalo pakankamumo rodiklis po sukrėtimų sudarytų 12 proc. ir būtų didesnis už nustatytą 8 proc. normatyvą. Šių metų pradžioje bankų kapitalas sudarė apie 15,7 proc. turto atsargų – tai dvigubai daugiau nei reikalauja normatyvai

Nerimą kelia savivaldybės

„Mes esame identifikavę dar keltą iššūkių. Jei bus neatsakingai elgiamasi, jie gali tapti problema. Visų pirma čia norėčiau paminėti savivaldybių konsoliduotus įsiskolinimus (kartu su jų įmonėmis – red. past.). Šiandien savivaldybių skolos limitai turi tendenciją didėti, limitas siekia 75 proc. ir jeigu tendencija išliktų, tai vieną dieną gali atsitikti taip, kad savivaldybės dirbs tik tam, kad grąžintų skolas“, – perspėjo V. Vasiliauskas. Didžiausią įsiskolinimą šiuo metu turi Lietuvos savivaldybės.

Čia nerimą kelia ir savivaldybių skolų skaidrumas, kartais skolos limitą mėginama nuslėpti. Esą jei skolos būtų grąžinamos įmonėms, galėtų sušlubuoti ir finansų sektorius.

Kitas iššūkis – kredito unijos. Tačiau V. Vasiliauskas pabrėžė, kad čia kalbama tik apie keletą unijų.

Indėlių daugėja

„2012–2013 metų sandūra buvo išskirtinė, ėmėmės kraštutinių veiksmų: intervencija į Ūkio banką, atšaukėme keleto kredito įstaigų licencijas, tai buvo iššūkiai, su kuriais susidūrėme praktikoje, – svarbiausius iššūkius bankinei sistemai per metus prisiminė V. Vasiliauskas. – Nepaisant visų įvykių, finansų rinkos išliko ramios.“

Pasak V. Vasiliausko, bendra padėtis finansų rinkose šiuo metu gerėja, banko nemokumų situacijų neprognozuojama.

Didėjantį pasitikėjimą bankine sistema rodo ir indėlių didėjimas. Pernai indėlių kiekis šalies bankuose padidėjo dešimtadaliu ir pasiekė visų laikų aukštumas – daugiau nei 43 mlrd. litų ir daugiau nei 65 proc. bankų turto.

Kalbėdamas apie ateities prognozes V. Vasiliauskas sakė, kad bankai kitąmet ketina skolinti daugiau negu pritraukti indėlių.

„Nesant suinteresuotumo laikyti terminuotuose indėliuose jie pasislinko į einamąsias sąskaitas, einamose sąskaitose esančių lėšų proporcija padidėjo nuo 51 proc. iki 57 procentų. Terminuotų indėlių mažėja“, – kalbėjo LB vadovas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...