captcha

Jūsų klausimas priimtas

Augančios kainos keičia lietuvių įpročius

Kainos parduotuvės išties kilo, o kai kurių prekių – gana žymiai. Tai privertė pirkėjus produktų pirkti mažiau, daugiau ieškoti akcijų. Be to, augančias kainas lietuviai įvardija kaip didžiausią rūpestį.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tą atskleidė rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenys, apie kuriuos Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijoje pasakojo „Nielsen“ generalinė direktorė Baltijos šalims Ilona Lepp.

Brango ir degtinė, ir grietinė, ir prezervatyvai

I. Lepp atskleidė, kad nors skundžiamės augančiomis prekių kainomis, į parduotuvę einame itin dažnai, daugiausia – dideliam apsipirkimui.

„Apsipirkinėjame – 20 kartų per mėnesį, beveik kaip kiekvieną mėnesį einame į darbą“, – juokėsi I. Lepp.

Ji parodė, kaip keitėsi tam tikrų produktų vartojimas ir kaina per pastaruosius 10 mėnesių.

„Matome, kad labiausia krito lengvojo alkoholio vartojimas – jo vartojome 13 proc. mažiau, tačiau už jį sumokėjome 10 proc. daugiau“, – sakė ji.

Tyrimo duomenys taip pat atskleidžia, kad pieno produktų 2017 m. palyginus su 2016 metais suvartojama 5,9 proc. mažiau, nors išleidome už jį 2,7 proc. daugiau, apdorotos mėsos ir žuvies vartojome 3,3 proc. daugiau, tačiau ir mokame už tai 7,6 proc. didesnę kainą. Tuo metu makaronų, miltų vartojame 6,6 proc. mažiau ir mokame 4,7 proc. mažesnę kainą.

„Krepšinis ir prekyba turbūt yra dvi sritys, apie kurias lietuviai gali šnekėti daug. Buvo įdomu, ar iš tikrųjų tos kainos taip kilo, ir iš tikrųjų tai taip, parodysiu, kas labiausia. Turbūt nenuostabu, kad labiausia brango alkoholis, ir gana stipriai – daugiau nei penktadaliu. Matome, kad prie viso šito alkoholio kažkodėl dar ir sviestas bei margarinas „prisikabinęs“, – sakė ji.

„Nielsen“ duomenimis, alkoholinių kokteilių, sidro, alaus, vermuto, vyno ir sviesto bei margarino kainos augo daugiau nei 20 proc.

10–20 proc. augo putojančio vyno, šampano, grietinės, oro gaiviklių, degtinės, užpiltinių, likerių, riešutų sviesto, prezervatyvų, šunų užkandukų, varškės sūrelių, veido odos priežiūros prekių, prieskonių, baterijų, jogurto kainos.

„Brango ir grietinė, ir degtinė, ir prezervatyvai, vienu žodžiu, negaliu pasakyti logikos, kodėl būtent šios prekės brango, gal gamintojai galėtų pasakyti, bet mes matome tas pardavimų kainas. Ir, aišku, tai lemia vartojimą, uždirbame mažiau, nors algos ir auga, bet šitaip kylant kainoms, mes ne buratinai, pinigų neužsikasime“, – šmaikštavo ji.

Vis dėlto kai kurios kainos mažėjo: „Yra ir kategorijų, kur pardavimų kainos krito, ne viskas taip blogai. Tai skalbimo priemonės, batų valymo priemonės, nedaug jų – bet yra.“

Kylant kainoms, 54 proc. apklaustųjų teigė keičiantys įpročius tam, kad sutaupytų.

Vis daugiau žmonių atsideda taupymui. Šių metų trečiąjį ketvirtį 39 proc. atsideda santaupoms, kai praėjusių metų tą patį laikotarpį – 33 proc., penktadalis žmonių neturi laisvų pinigų.

„Vienas penktadalis pasakė, kad pavalgau, apsirengiu, sumoku mokesčius, kažkur gal nuvažiuoju – ir viskas, pinigų daugiau neturiu, o tie, kurie ir turi, atsivėrę piniginę į dešinę, į kairę jų nemėto“, – sakė ji.

Augančios maisto kainos – didžiausias skaudulys

Tyrimai taip pat atskleidžia, kad augančios maisto prekių kainos lietuviams atrodo pagrindinis rūpestis, nusileidžiantis sveikatai ar vaikų išsimokslinimui bei gerovei.

„Matome, kad nuo 2013 metų buvome „pasinešę“ dėl sveikatos fanatiškai, nerūpėjo nei ekonomika, nei kainos. Na, kainos buvo svarbu, bet tai prasidėjo tik nuo 2016 m. trečiojo ketvirčio“, – sakė ji.

Tuo metu latviai kaip didžiausią rūpestį įvardija sveikatą, o kainų augimas tik truputį svarbesnis rūpestis nei komunalinių paslaugų kainos, kurios latviams visada buvo aktuali problema.

Augančios maisto kainos itin dideliu rūpesčiu atrodo ir estams, kuris jau aplenkė rūpesčius dėl gyventojų sveikatos ir ekonomikos.

Galbūt dėl augančių kainų lietuviai yra tokie uolūs akcijų medžiotojai.

„Beveik 70 proc. pirkėjų yra azartiniai, jie ieško, jie nori akcijų. Bet matome, kad šiuo metu nedidelis skaičius, tik 13 proc. keičia parduotuvę dėl akcijų. Kol kas kitose šalyse, pavyzdžiui, Danijoje, maždaug 40 proc. linkę keisti parduotuves dėl akcijų, kai pas mus – nelabai. Gal dėl to, kad iki jų reikia nuvažiuoti, gal parkavimas kelia problemų, gal eilės“, – svarsto Ilona Lepp.

Paaiškėjo, kad 66 proc. lietuvių yra akcijų medžiotojai, kai 34 proc. – lojalūs prekių ženklams. Jie teigia, kad akcijos nekeičia prekių ženklo pasirinkimo arba jie perka akcinę prekę tik tada, kai patinka prekių ženklas.

Tačiau didesni akcijų medžiotojai yra tik latviai, rusai, vengrai, portugalai, čekai ir slovakai, kurie drąsiai galėtų pasidabinti akcijų medžiotojų medaliais.

2017 m. antrąjį ketvirtį net 41 proc. visų pradavimų Lietuvoje sudarė akcinės prekės.

Daugiausia akcijų šiais metais pirkėjai ieško pirkdami nealkoholinius gėrimus, namų apyvokos prekes ir tik tada – maistą.

Norim lietuviško pieno, bet užsienietiško šampūno

„Nielsen“ tyrimai rodo, kad net 94 proc. lietuvių pirmenybę teiktų lietuviškų produktų gaminiams.

„Taip, mes norime visko lietuviško, taip, mes norime remti vietinius gamintojus, mes norime ir tikime, kad lietuviški produktai yra patys geriausi. Daugiau nei 80 proc. pirkėjų nori tik lietuviško pieno, pusė pirkėjų nori valgyti lietuviškus ledus“, – sako ji.

Pasirodo, lietuviškumas ypač svarbus renkantis maistą.

84 proc. respondentų mieliau rinktųsi lietuviškus pieno produktus, kai užsienietiškus – 54 proc., beveik pusė lietuvių nori valgyti lietuviškus ledus, kai trečdalis rinktųsi užsienietiškus.

„Tačiau mes neturime didelio pasitikėjimo pramoninėmis lietuviškomis prekėmis. Nesakau, kad taip yra visose kategorijose, bet lietuviai mano, kad ne maisto produktų pasauliniai prekių ženklai yra aukštesnės kokybės.

Čia panašiai kaip Rusijoje. Tokį juoką noriu pasakyti. Gyvenau Maskvoje, atsimenu tuos laikus, kai patriotizmas buvo beprotiškas.

Vienoje vaikų parduotuvėje rusiška produkcija buvo surinkta nuo lentynų ir padaryta tokia kaip sala, kur sudėti batai, rankšluosčiai, sausainiai, saldainiai ir pakabinta lentelė – „Pagaminta Rusijoje. Bet prekybininkai tą kalną turėjo išardyti, nes niekas nieko nepirko. Yra mąstymas, kad pieną, raketą rusai gali padaryti, bet batus – jokiu būdu“, – juokėsi ji.

Lietuvoje, anot jos, stebima panaši tendencija.

53 proc. apklaustųjų teigė, kad vietiniai prekių ženklai atitinka visus asmeninius poreikius, norus ir skonius. 51 proc. sakė, kad pasauliniai prekių ženklai yra aukštesnės kokybės.

Apskritai, net trečdalis sako, kad jiems nesvarbu, ar prekių ženklai vietiniai, ar pasauliniai – jie perka, kas kainuoja pigiau.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...