captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pasiūlė, kaip Lietuvai pasiekti proveržį: tektų atleisti 100 tūkst. valstybės tarnautojų

Klaipėdoje startavęs „Idėja Lietuvai“ diskusijų etapas tęsia kelionę po Lietuvą, antroji stotelė – Kaunas. Diskusijoje „Lietuva ateityje: šalis be sostinės sindromo“ buvo aptariama, kaip sumažinti regioninę atskirtį bei padidinti valstybinio sektoriaus efektyvumą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Apie svarbiausias idėjas Lietuvai diskutavo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius, architektas Algirdas Kaušpėdas bei teisininkas Tomas Seikalis.

Regionuose galima sukurti proveržį

Pasak ekonomisto N. Mačiulio, norint mažinti regioninę atskirtį, reikia pradėti regionų reformą – panaikinti žiedines savivaldybes. Esant dabartinei sistemai, savivaldybių funkcijos yra persipynusios. Pavyzdžiui, vaikai, gyvenantys Kauno rajono savivaldybėje, eina į mokyklą, esančią Kauno miesto savivaldybėje.

„Prasmės palikti tokią sistemą nėra. Jų panaikinimas leidžia sutaupyti pinigų, sutelkti išteklius, optimizuoti visą sistemą ir padidinti efektyvumą“, – sako N. Mačiulis. Jis atkreipia dėmesį, kad dabar savivaldos galios yra niekinės. Savivaldybės tarybos narių algos yra mažos, todėl dirba nemotyvuoti ir papildomų pajamų šaltinių ieškantys gyventojai.

„Savivaldybių tarybos narys turi būti prestižinė, normali profesija, tinkamai apmokama, galinti pritraukti kvalifikuotus specialistus, kurie turi idėjų ir gali imtis iniciatyvos“, – tikina ekonomistas.

Jis papildo, kad taip pat galimas skirtingas mokesčių paskirstymas – nustatytas nevienodas nacionalinis ir regioninis mokestis. Tačiau kiekvienam regionui, anot N. Mačiulio, reikia surasti skirtingas priemones ir potencialias specializacijas, kurios sukurtų proveržį. Ūkio ministras V. Sinkevičius sako, kad lėšų skyrimas regionams numatytas, bet svarbiausias klausimas, kaip jos bus panaudotos. Teisininkas T. Seikalis sutinka, kad regionų reforma reikalinga, bei atkreipia dėmesį į psichologinę regionų gyventojų būseną ir nusiteikimo svarbą vykdant reformas.

„Reikėtų regionuose išbaidyti nerimą ir baimę. Pas mus daugelis žmonių bijo svajoti arba pasiūlyti idėją. Psichologinis klimato keitimas yra svarbus, kad žmonės nebijotų išsakyti paprasčiausios idėjos, išsakyti nuogąstavimus dėl savo ateities“, – aiškina T. Seikalis.

BNS nuotr.

Ministerija, skirta kurti išmanią Lietuvą

Diskusijos dalyviai ne tik regionų, bet visos Lietuvos ateities nemato be inovacijų integracijos. N. Mačiulis sako, kad technologinio proveržio, kitaip dar vadinamo ketvirtąja pramonine revoliucija, pritaikymas ne tik privačiajame sektoriuje, bet ir valstybės valdyme, būtų itin naudingas. Jo nuomone, viena iš ministerijų turėtų būti transformuota į inovacijų ir informacinių technologijų ministeriją, kurios tikslas būtų kurti Lietuvą kaip išmanią valstybę. Pasak ekonomisto, pirmasis žingsnis – priimti tokius įstatymus, kurių įgyvendinimui nereikėtų biurokratų. Sukurti programinę sistemą, kur darbo santykiai ir kitos sritys būtų valdomos be žmogiškųjų išteklių.

„Daugelyje sričių automatizavus tas funkcijas, mes galime atsisakyti bent ketvirtadalio darbuotojų. Ką reiks daryti su 100 tūkst. žmonių? Jie save greitai ir puikiai realizuos kitose gyvenimo srityse. Lietuva nuo nepriklausomybės atkūrimo prarado beveik milijoną gyventojų, bet viešojo sektoriaus institucijų skaičius nepakito. Taip likti negali“, – sako N. Mačiulis. Jam pritaria ir A. Kaušpėdas. Architektas pastebi, kad keičiasi darbo aplinka, vis daugiau robotų įsilieja į žmonių kasdienybę. „Mes turime galvoti, kur ir kaip mes savo kūrybingą tautą įdarbinsime. Ūkio ministerija turi būti inovacijų ministerija, kuri tuos dalykus įkvepia ir sudaro sąlygas visiems pasireikšti“, – aiškina A. Kaušpėdas.

Mokslo plėtojimo idėją palaiko ir ūkio ministras bei ragina limituotus šalies resursus investuoti į specializacijas, kuriose jau dabar juntamas proveržis: robotiką, finansines technologijas bei bio-mokslą. Tačiau pastebi, kad mokslinis potencialas išnaudojamas nepakankamai: „Turime arba mokslininką, arba verslininką. Mums trūksta mokslo išradimo komercializavimo. Valstybė gali sukurti sąlygas, platformas, kur mokslininkai galėtų susipažinti su verslu, kuris turėtų kantrybės investuoti“, – tikina V. Sinkevičius.

BNS nuotr.

Vaikų užimtumas ir nauja inžinierių karta

Teisininkas T. Seikalis pastebi, kad reikia ne tik finansų robotikai, bet ir žmonių, kurie išmanytų šią sritį. Pasak jo, jau mokykloje reikia diegti inovacijų centrus bei robotikos mokslo būrelius. Jam antrina ir architektas A. Kaušpėdas ir mano, kad robotų-technikos kabinetas, tai – vienas iš trijų dalykų, kuriuos privalo turėti mokykla. „Kad vaikai darytų robotus, konstruotų mašinas, kad ne tik iš interneto žiūrėtų, ką kiti daro, bet ir patys gamintų. Inžinieriai yra pasaulio ateitis. Turėsime ateityje sukurti milijonus robotų, kad patys būtume laisvi“, – dėsto A. Kaušpėdas.

Jis pridūrė, kad mokykloje turi būti pakankamai muzikos instrumentų, kad jauni žmonės kurtų roko-džiazo ansamblius. Bei šalia mokymo įstaigos įrengta dirbtinė danga ir kupolas žaisti futbolą. Visi pašnekovai pritarė, jog sporto salės, tinkamas laisvalaikis, suteikiamos įvairios veiklų alternatyvos jaunimui – yra būdas kovoti su alkoholiu bei rūkymu ir naujos kartos, gebančios dirbti robotizuotoje aplinkoje, užauginimas. Diskusijos pabaigoje, kaip pačios svarbiausios iš visų aptartų paminėtos šios idėjos: „valstybės valdymo procesų skaitmenizavimas“, „Mokslo komercializavimas“, „Ministerijos pervadinimas“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...