captcha

Jūsų klausimas priimtas

Išaugusios kainos jau traukia eurus iš piniginių ir gali kelti problemų ateityje

Išaugusios kainos Lietuvoje karpo gyventojų išlaidas – tam pačiam maisto ir kitų prekių kiekiui tenka išleisti daugiau. Nors augantys atlyginimai kompensuoja kainų augimą ir vartojimas auga, tačiau kitąmet kainos gali kelti rūpesčių pažeidžiamiausiems gyventojams ir ekonomikai apskritai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Trečiadienį vykusioje Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencijoje ekonomistai ir verslo atstovai išsakė savo pastebėjimus apie šalies vartojimą, kainas, pirkėjus.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pastebi, kad prekybos apimtis maisto produktais Lietuvoje auga tik dėl to, kad auga jų kainos – daugiau maisto gyventojai nenuperka.

„Maisto produktų rinkoje apyvartoje augimas liko tik infliacinis. Ne maisto produktų rinkoje matome, kad ne tik pati apyvarta yra svarbi, bet ir kainų komponentė čia gerokai mažesnė – jos tiek neauga. Reali apyvarta šiame segmente auga“, – sako G. Nausėda.

Jis paaiškina, kad augančios kainos smogia kitu galu – gyventojai tam pačiam prekių kiekiui turi išleisti daugiau, todėl vartojimą tai lėtina.

„Kaip ten bebūtų, vartotojai pradeda reaguoti į kylančias kainas – ne tik dėl to, kad kažkas specialiai perka mažiau, bet ir dėl to, kad didesnę pajamų dalį tenka skirti padidėjusioms kainoms apmokėti. Kainoms padidėjus realiai vartotojai nuperka mažiau“, – aiškina G. Nausėda.

Vidaus paklausos lėtėjimą jis vadina viena iš pagrindinių rizikų ekonomikai 2018-aisiais, tai mažins ekonomikos augimą kitąmet.

„Apskritai Lietuvos gyventojų vartojimas yra pakankamai sveikas – nėra gyvenama iš santaupų ar skolinamasi tam, kad būtų vartojama. Pajamų ir vartojimo augimo tempai yra panašūs – kai kuriais momentais pajamos augo sparčiau nei mažmeninė apyvarta“, – vertina G. Nausėda.

Plačiausiai pinigines šalies gyventojai pravėrė specializuotoms prekėms: pavyzdžiui, šiemet nupirkta 33,4 proc. daugiau sporto įrangos, 27 proc. augo užsakomasis pirkimas ir internetinė prekyba, 18,2 proc. nupirkta daugiau konditerijos gaminių. O labiausiai krito – kompiuterių ir programinės įrangos pardavimai (5,6 proc.), taip pat gėrimų pardavimai (5,3 proc.)

SEB banko inf.

„Dar negalime pasakyti, ar alkoholio vartojimas dėl didesnių akcizų sumažėjo – nežinome, kiek apyvartos persikėlė už sienos: kiek perkama Latvijoje ar Lenkijoje“, – sako G. Nausėda ir abejojo, ar vyriausybė pasiekė savo tikslus mažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje.

Jis pastebėjo, kad Latvijoje produktų kainos tiek kiek Lietuvoje neauga, nors ten dar mažiau galimybių konkurencijai – Lietuvos rinka didesnė, be to lietuviai turi daugiau galimybių nuvažiuoti apsipirkti į Lenkiją.

G. Nausėda pažymi, kad kitąmet mažės vidutinio darbo užmokesčio augimas, atitinkamai reaguos ir gyventojų išlaidos.

Daugiau perka moterys

Vilma Drulienė, „Maxima LT“ Pirkimų departamento vadovė aiškino, kad moterys Lietuvoje priima pagrindinius pirkimų sprendimus.

„Vyrai perka parduotuvėj, bet mūsų duomenys rodo, kad 70 proc. pirkėjų visgi yra moterys“, – sakė V. Drulienė.

Ji pastebi tendenciją, kad vartotojai rinkdamiesi maistą dažniau renkasi sveikesnius ir įdomesnius produktus, taip pat renkasi mažesnį maisto kiekį. Tačiau 55 proc. gyventojų pripažįsta perkantys jau pagamintus maisto produktus, pvz., mišraines, pusfabrikačius ir kitus.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...