captcha

Jūsų klausimas priimtas

VPT smūgis D. Kreiviui: eksministro verslas konkursus laimėjo pažeidžiant įstatymą

Auga tikimybė, kad mokyklų renovavimo projektai, kuriuos vykdė buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio mamai perleistas, o vėliau susigrąžintas verslas, neteks paties D. Kreivio skirtos Europos Sąjungos (ES) paramos.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Auga tikimybė, kad mokyklų renovavimo projektai, kuriuos vykdė buvusio ūkio ministro Dainiaus Kreivio mamai perleistas, o vėliau susigrąžintas verslas, neteks paties D. Kreivio skirtos Europos Sąjungos (ES) paramos.

Mat Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) nustatė, kad ministro kėdę konservatoriui kainavusi įmonė konkursų laimėtoja pripažinta pažeidžiant įstatymą.

VPT Lietuvos verslo paramos agentūros pavedimu patikrino viešuosius pirkimus, kurie D. Kreiviui kainavo ministro kėdę: Vilniaus Karoliniškių gimnazijos ir „Ąžuolyno“ mokyklos rekonstrukcijų projektus, vykdytus bendrovės „Specializuota komplektavimo valdyba“ (SKV), kurios akcininke tuo metu buvo politiko motina.

Taip aiškinamasi, kaip reaguoti į Europos Komisijos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) išvadą, jog mokyklų renovacijos projektai buvo netinkami finansuoti ES fondų lėšomis.

Šiems projektams D. Kreivys skyrė kelis milijonus litų ES paramos.

Savo išvadoje OLAF pažymi, jog dabar jau paties D. Kreivio valdoma SKV su partneriais negalėjo būti pripažinta šių dviejų konkursų laimėtoja. Mat viena iš jungtinį pasiūlymą su SKV teikusių įmonių – bendrovė „Dalsta“ – buvo restruktūrizuojama. Tokiu atveju, OLAF nuomone, pirkimą vykdžiusi sostinės savivaldybė turėjo eliminuoti SKV su partneriais iš konkurso. Tam teisinį pagrindą esą sudarė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimas, įtrauktas ir į savivaldybės nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Nurodyta, jog kiekvienas pretendentas renovuoti mokyklas turi būti „nebankrutavęs, nelikviduojamas, su kreditoriais nesudaręs taikos sutarties (...), nesustabdęs ar neapribojęs savo veiklos“.

VPT tokią OLAF išvadą palaiko. Viešųjų pirkimų prievaizdų nuomone, D. Kreivio verslas turėjo būti pašalintas iš abiejų konkursų.

„Tarnyba pažymi, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo priežastys ir pasekmės yra tokios pačios ar panašios į atvejį, kai siekiama susitarimo su kreditoriais. Tiek vienu, tiek kitu atveju siekiama sumažinti ar likviduoti įmonės įsiskolinimus kreditoriams mainais už tam tikras jų nuolaidas. Atsižvelgiant į tai, perkančiajai organizacijai analogišką sąlygą nustačius pirkimo dokumentuose, ji turėtų atmesti restruktūrizuojamos įmonės pateiktą paraišką ar pasiūlymą“, - teigiama VPT išvadoje, kurią patvirtino tarnybos direktoriaus pavaduotoja Sonata Vaitukaitytė.

VPT taip pat pabrėžia, kad sostinės savivaldybė turėjo žinoti apie tokią įstatymo nuostatą. Mat VPT įvairius išaiškinimus šiuo klausimu teikė dar 2009 m. pabaigoje, o 2010 m. gegužę paskelbtas papildomas išaiškinimas dėl restruktūrizuojamų įmonių dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose. Tuo tarpu abu SKV su partneriais laimėti pirkimai paskelbti 2010 m. kovą, o sutartys sudarytos tų pačių metų gegužės pabaigoje – praėjus porai savaičių po to, kai VPT viešai paskelbė, jog restruktūrizuojamos įmonės turi būti šalinamos iš konkursų, jei pačios perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentuose nustato tokią sąlygą.

VPT nuomone, sostinės savivaldybė turėjo pašalinti SKV su partneriais iš konkurso, o pasielgusi priešingai pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą ir nesilaikė jame įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų.

Vilniaus savivaldybės viešųjų pirkimų komisijai tuo metu vadovavo konservatorius Darius Indriūnas. Netrukus po sutarčių su SKV pasirašymo jis tapo D. Kreivio patarėju.

DELFI primena, jog D. Kreivys nuosekliai laikosi savo pozicijos, esą jo parašas tebuvo techninis, ir interesų konflikto šioje situacijoje būti negalėjo. Eksministras taip pat pabrėžia, esą OLAF verdiktas nebūtinai reiškia, jog Lietuva praras mokyklų renovacijai skirtus ES pinigus.

Konservatoriaus nuomone, jei šie projektai būtų pripažinti netinkamais ES finansavimui, lėšas būtų galima perkelti kitų mokyklų apšiltinimui. Tiesa, susidariusią finansinę spragą valstybei vis tiek tektų dengti iš savo kišenės.

Politiko teigimu, OLAF išvados grįstos daugiausiai jam nepalankiu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimu. VTEK išvadą, kuria jis pripažintas supainiojęs viešuosius ir privačius interesus, D. Kreivys skundė teismui, tačiau teisminį ginčą pralaimėjo.

„Visada nuosekliai pasisakiau už skaidrumą ir kovojau prieš korupciją. Apie tai liudija valstybės valdomų įmonių veiklos pertvarka bei nuoseklus darbas skaidrinant viešuosius pirkimus“, - DELFI teigė buvęs ūkio ministras.

D. Kreivys pernai iš motinos susigrąžino savo buvusio verslo akcijas. Jam priklauso 40 proc. akcijų bendrovėje „Catus“ (ankstesnis pavadinimas – „Stamija“), kuri buvo ir mokyklų renovavimo konkursus laimėjusios SKV akcininkė. Pernai Konkurencijos taryba leido D. Kreivio verslui įsigyti 70 proc. „Specializuotos komplektavimo valdybos“ akcijų ir įgyti vienvaldę įmonės kontrolę. „Catus“ taip pat yra didžiausia bendrovės „Makveža“ akcininkė, ši bendrovė valdo statybinių medžiagų prekybos tinklą „Moki-veži“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close