captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimas apsvarstė 2018 metų biudžeto projektą, grąžino jį vyriausybei

Biudžeto svarstymas Seime prasidėjo visiems komitetams pritariant kitų metų išlaidų ir pajamų planams. Tačiau atskiri komitetai atkreipė dėmesį į problemines sritis ir siekė paklodę timptelti į savą pusę – siūlė vyriausybei paieškoti daugiau lėšų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, pristatydamas komiteto išvadas, patikino, kad gauta pasiūlymų biudžeto išlaidas didinti 850 mln. eurų sumai yra nereali. „Įsivaizduojame, kokia tai suma. Galimybių net ir nedidelę tų asignavimų dalį įtraukti į biudžeto rodiklius negalėjome. Konkrečiai komitetai pateikė pasiūlymus asignavimus padidinti apie 200 mln. eurų“, – sakė S. Jakeliūnas. Jis patikino, kad papildomų finansavimo šaltinių, kuriuos nurodė Seimo nariai, panaudoti negalima.

„Iš valstybės įmonių į biudžetą mokami dividendai jau yra suplanuoti, taip pat numatyti asignavimai skolai aptarnauti – turbūt įsivaizduojate, kas atsitiktų, jei nustotume mokėti palūkanas už paskolas, paimtas iš bankų“, – didesnių išlaidų viltis braukė S. Jakeliūnas. Tačiau jis siūlė Seimui atsižvelgti į Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko pateiktas išvadas ir pastabas. Mat kilo abejonių, kokį atskaitos tašką pasirinkti skaičiuojant biudžeto rodiklius – ar Stabilumo programą, ar naujausius aktualius šių metų duomenis. S. Jakeliūnas taip pat pažymėjo, kad valstybės rezervas labai menkas. „Visų biudžetų perteklių arba balansų suma ir leidžia planuoti didesnes išlaidas kitais metais.

Tačiau kadangi valstybės biudžetas yra deficitinis, reikia dar geriau valdyti finansus. Žinome Estijos pavyzdį prieš 10 metų – jų biudžeto ar viešųjų finansų sukauptas rezervas siekė 10 proc. BVP ir juo buvo finansuojamos išlaidos krizės metais“, – sako S. Jakeliūnas ir pažymi, kad rezervo neturėjusi Lietuva patyrė skaudžių pasekmių.

BNS nuotr.

Pritarė visi komitetai

Visi Seimo komitetai pritarė biudžeto projektams, daug jų teikė kone identiškas išvadas – teikė pasiūlymą patobulinti projektą pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. Tačiau Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas pateikė platų pageidavimų sąrašą, nors komitetas projektams pritarė vienbalsiai. „Negalėsiu taip greitai atraportuoti, – sakė A. Sysas. – Norėsiu atkreipti šiek tiek dėmesį, ką siūlome vyriausybei keisti.“ Jis apgailestavo, kad neatsižvelgta į daug visuomeninių organizacijų, Seimo narių, pavienių piliečių, ugniagesių, vaiko teisių apsaugos specialistų siūlymų.

„Komitetas rekomendavo Biudžeto ir finansų komitetui ir vyriausybei atsižvelgti į tokius siūlymus. Pirmiausia per mažai suplanavo Vaiko teisių kontrolieriaus įstaigai – jiems trūksta netgi darbo apmokėjimui, pagal tuos dydžius, kuriuos numatė vyriausybė. Siūloma peržiūrėti ir remti labiau socialiai remtinų asmenų įdarbinimą – siūlome užimtumo programą padidinti 10 mln. eurų“, – sakė A. Sysas.

Toliau jis pasigedo paramos su „šešėliu“ kovojančiai Valstybinei darbo inspekcijai, pagalbos telefonui, siūlė perskirstyti socialinės apsaugos programos lėšas 27 mln. eurų, didinti bazinę socialinę išmoką, pagal kurią apskaičiuojamos išmokos neįgaliesiems, didinti paramą būstą rajonuose įsigyjančioms šeimoms 6 mln. eurų.

Galiausiai A. Sysas buvo nutrauktas, nes pasibaigė jam skirtas laikas. Po jo pageidavimus be saiko vardijo ir jau buvęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas – daugiausia pareigūnų darbo užmokesčiui, aprūpinimui, sienos priežiūrai, policijos ir kitoms sritims. Milijoninius pageidavimus, anot jo, turėtų padengti valstybės valdomų įmonių dividendai. Seimo narys Mindaugas Puidokas atkreipė dėmesį, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti ES lėšų įsisavinimui. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Povilas Urbšys siūlė išlaikyti finansavimą kelių priežiūrai, nemažinti kofinansavimui reikalingų lėšų.

„Komitetas iš esmės pritaria įstatymo projektui su išvardintom išlygom“, – sakė P. Urbšys. Valdantieji sako, kad vyriausybės parengtas projektas po šio svarstymo Seime gali būti koreguojamas labai minimaliai. Po svarbiausio šalies pajamų ir išlaidų plano pirmojo svarstymo Seime, jis grąžinamas vyriausybei koreguoti. Kitų metų biudžeto priėmimą Seimas numatęs gruodžio 12-ąją.

Premjeras nesupranta kritikos

Pasak premjero, biudžetas orientuotas į socialinės atskirties mažinimą. Nors kai kurie parlamentarai jau įregistravo siūlymus, kaip pakeisti biudžeto projektą, finansų ministras tikisi sulaukti Seimo palaikymo. Premjeras Saulius Skvernelis, vardydamas planuojamo biudžeto privalumus, stebėjosi, kad visuomenės grupės priešinasi ir reiškia nepasitenkinimą.

„Tai paradoksas, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė vyriausybės vadovas.

BNS nuotr.

Biudžeto projektas, anot jo, yra sudarytas griežtai laikantis fiskalinės drausmės ir makroekonomikos rodiklių. Tai, teigė S. Skvernelis, įvertino Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas.

S. Skvernelis pabrėžė, kad siūlomas biudžetas yra saugantis nuo ekonomikos perkaitimo, infliacijos didėjimo ir kartu orientuotas į socialiai jautriausias visuomenės grupes.

Vyriausybės vadovo teigimu, šiame biudžete gydytojų atlyginimams numatyta daugiau nei 120 mln. eurų, mokslininkų ir dėstytojų, kurių atlyginimai nesikeitė daugiau nei 10 metų – beveik 33 mln. Biudžetas, anot S. Skvernelio, bus labai palankus tiek pensininkams, kuriems pensijos kils daugiau nei 60 eurų, tiek mokytojams. Vyriausybės vadovas džiaugėsi, kad jo vadovavimo metu „Sodros“ skola mažėja ir sausio 1-ąją nesieks milijardo eurų.

Premjeras taip pat užsiminė, kad yra įregistruota pataisa, raginanti grąžinti valstybės tarnautojų atlyginimą į prieškrizinį lygį. Tiesa, tam, teigė S. Skvernelis, reikėtų apie 100 mln. eurų, kurių dabar nėra. S. Skvernelis, kalbėdamas apie tarnautojų algų didinimą, pažymėjo, kad tokios sumos nukreipimas atlyginimų didinimui keltų vartojimą ir didintų infliaciją.

„Mes visus šiuos žingsnius darome ir, atrodo, susilaukėme paradokso – pasipriešinimo ir sakymo, kad mes esame nepatenkinti arba pasipiktinę, jog vyriausybė numatė pagrindinėms socialinėms grupėms ekonominio potencialo ir gerovės padidinimą,“ – kalbėjo S. Skvernelis.

Didesnis finansavimas švietimui ir sveikatos apsaugai, pirmą kartą krašto apsaugos biudžetas perkopia 2 procentų ribą, šimtai milijonų – skurdo mažinimui, didinamos pensijos ir minimalus atlyginimas – toks biudžeto projektas prieš mėnesį nugulė Seime.

Ketvirtadienį bus svarstomi parlamentarų ir komitetų siūlymai, ką reikėtų projekte koreguoti. Nors finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad tiek vyriausybėje, tiek valdančiųjų frakcijoje sutarimas yra, trečiadienį grupė „valstiečių“, tarp jų ir pirmininkas Ramūnas Karbauskis, užregistravo projekto pakeitimus.

Kitų metų valstybės biudžetą skeptiškai vertina opozicija. Pasak konservatorių, lėšos esą barstomos visur, todėl pajamų nelygybė nemažės, o pokyčiai daromi dėl pokyčių.

Finansų ministras tikina, kad yra išskirtos aiškios prioritetinės sritys, todėl viliasi, kad pavyks išlaikyti subalansuotą biudžetą.

Šaltinis www.15min.lt Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...