captcha

Jūsų klausimas priimtas

Skirtingos kokybės maisto skandalas: įtarimų netikrino 6 metus

Tai, kad Lietuvoje ir kitose Europos šalyse parduodamo maisto kokybė gali skirtis buvęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas sako žinojęs 2011 metais. Tačiau tyrimų dėl to nebuvo atlikta.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Tokia pozicija – dėl dvigubos kokybės – pas mus iškilo dar 2011 metais, kada bendrame generalinių direktorių pasitarime Europos Komisijoje teko kalbėti su Slovakijos kolege. Ji užsiminė tik tiek, kad pas juos atsirado bendras toks patikrinimas.

Tuo ir baigėsi, tačiau 2012–2013 metais mes su gydytojų asociacijos prezidentu Liutauru Labanausku pabandėme padaryti pirmą žingsnį, patikrinti vienos iš socialinių grupių, t. y. vaikų maistelį. Tikrinome, ar tai, kas nurodyta etiketėje yra ir jo turinyje“, – trečiadienį Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų posėdyje pasakojo jis.

F. Petrauskas sakė, kad kreipėsi į tuometinį Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorių Joną Milių.

„Po to planavome tikrinti ir žmonių vartojamus produktus, kaip grietinė, žuvies piršteliai, „Nutella“ ir t.t. – aiškino jis. – 2015 metais, kada iškilo klausimas čekų ir slovakų, mes buvome pastatyti prieš faktą.“

F. Petrauskas, BNS nuotr.

Pirmas toks tyrimas

Posėdyje taip pat dalyvavęs Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas tvirtino, kad rudenį pristatytas tyrimas apie skirtingos kokybės maistą yra pirmasis atliktas Lietuvoje.

„Iš tikrųjų, tie tyrimai, kurie yra atlikti dabar, tai ir yra pirmieji tyrimai, nes tokių programų anksčiau nebuvo vykdoma“, – sakė jis.

Tuo metu buvusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė komisijos nariams pasakojo, kad informacijos apie skirtingos kokybės maistą buvo gavusi 2015 metais.

„2015 metų lapkričio mėnesį gavome Čekijos žemės ūkio ministro raštą, kad jie yra pastebėję, kad produktai su tomis pačiomis etiketėmis yra pas juos kitokio skonio ir kreipėsi, ar pas mus yra kokių tai pastebėjimų.

Mes kreipėmės į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą – iš abiejų gavome raštą, kad niekas nesikreipė, tokių nusiskundimų nėra, išskyrus vieną skundą dėl kavos, bet ir dėl jos pagal tyrimus, nepasitvirtino tai, ką teigė vartotojas“, – pasakojo ji.

Buvusi ministrė pasakojo, kad didesnį dėmesį skyrė klastotėms, t. y. produktams, kurių sudėtis neatitinka etiketės.

V. Baltraitienė taip pat sakė, kad rudenį atliktų tyrimų nepakanka.

„Taip, tyrimai padaryti, bet tai nėra tas veiksmas, kuris galėtų, pavyzdžiui, teismuose ar kažkur kitur – kad kokybė prastesnė turbūt nepasakytume. Tam turi būti tam tikri kriterijai nustatyti, kad pasakytum, ar tas produktas geresnis, ar ne geresnis. Jie yra saugūs, leidžiami vartoti, tai nėra klastotės.

Mano ir tada buvo nuomonė, ir dabar, kad tai turi būti bendras tyrimas visose šalyse kartu, ir tų pačių produktų, o ne, kad viena valstybė nusprendė vieną produktą tirti, kita – kitą“, – kalbėjo ji.

Posėdyje dalyvavęs buvęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis teigė, kad su maisto produktais apskritai yra nelabai susijęs.

„Man, kaip ministrui, tuo metu daugiausiai teko užsiimti euro įvedimu. Buvo pavesta pradiniame etape kontroliuoti, kad nebūtų piktnaudžiaujama dėl kainų“, – pasakojo jis.

DELFI primena, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) rugsėjį paskelbė, kad kai kurių Vokietijoje ir Lietuvoje parduodamų maisto produktų sudėtis skiriasi. Tyrimas atskleidė, kad skyrėsi 23 iš 33 produktų receptūra.

Gamintojai teigia, kad šios pretenzijos – nepagrįstos, nes atskirose rinkose skiriasi skoniai, o ne produkto kokybė.

Spalį sudaryta komisija analizuoja, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse parduodami to paties prekės ženklo maisto produktai ir ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių.

Komisija taip pat turėtų išsiaiškinti, kodėl VMVT produktų kokybės tyrimą atliko vėliau negu kitos Vidurio ir Rytų Europos valstybės. Be to, komisijai siūloma nustatyti atsakingus asmenis, kurių neveikimas sudarė sąlygas diskriminuoti Lietuvos vartotojus.

Planuojama, kad komisija darbą baigs 2018 metų pavasarį.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...