captcha

Jūsų klausimas priimtas

Spalio mėnesio sąskaitos už šilumą – 15 proc. mažesnės nei pernai

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, gyventojus pasiekusios spalio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą buvo vidutiniškai 15 proc. mažesnės nei 2016-ųjų spalį, teigiama pranešime spaudai. „Mažesnes sąskaitas už šilumą lėmė dvi priežastys: Lietuvos miestuose atpigusi šiluma ir šiltesni orai“, – sakė Vytautas Stasiūnas, LŠTA prezidentas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Šį spalį Vilniuje vidutinė lauko oro temperatūra šildymo laikotarpiu siekė apie +6,6 0C šilumos, 2016-ųjų spalį buvo apie +3,9 0C šilumos.

Tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, 60 kv. metrų ploto buto šildymas šį spalį vidutiniškai kainavo 34 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 660 kWh (11 kWh/1 kv. m.) šilumos.

Prieš metus toks butas suvartojo apie 780 kWh (13 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 41 eurą.

Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų spalį vidutiniškai suvartota apie 180 kWh (3 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą buvo mažiausi ir sudarė apie 9,2 euro.

Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui spalį reikėjo vidutiniškai apie 960 kWh šilumos (16 kWh/1 kv. m.). Tai gyventojams vidutiniškai kainavo apie 49 eurus. Prieš metus toks butas suvartojo apie 1140 kWh (19 kWh/1 kv. m.) šilumos, o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 60 eurų.

Šilumos suvartojimo apimtys kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.

LŠTA duomenimis, šį spalį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje sumažėjo iki 5,1 euro ct/kWh su PVM ir buvo 3 proc. mažesnė nei prieš metus. 2016 metų spalį šiluma kainavo apie 5,3 euro ct/kWh, o 2014 metų spalį – net 6,7 euro ct/kWh su PVM.

„Šilumos kainų mažėjimą lėmė platesnis vietinio biokuro, kuris yra tris kartus pigesnis už importines gamtines dujas, vartojimas šilumos gamybai“, – konstatavo V. Stasiūnas.

Šilumininkai atkreipia dėmesį, kad įtakos šilumos suvartojimui turi ne tik lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių bei jų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir eksploatavimas. Už tai atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai.

Šios organizacijos taip pat privalo analizuoti, kodėl namas suvartoja daug šilumos, ir apie priežastis informuoti gyventojus. Būtent administratoriai ir prižiūrėtojai, kuriems gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį, yra atsakingi už šilumos taupymą namo viduje, tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą. Prižiūrėtojų veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...