captcha

Jūsų klausimas priimtas

Anksčiau nuvertintas Pilaitės rajonas tampa vienu patraukliausių mieste

Pilaitė, kaip ir Perkūnkiemis, yra sparčiai augantis Vilniaus rajonas. Tačiau, skirtingai nuo beprotiškai tankiai užstatyto Perkūnkiemio, Pilaitei prognozuojama šviesi ateitis, kaip vienos iš patraukliausių miesto gyvenamųjų vietų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Žinoma, su sąlyga, kad pavyks išspręsti jau dabar aiškias problemas. Kitaip rajono patrauklumas dings.

Apie Pilaitę paskutinėmis savaitėmis pasipylė įvairios informacijos – kovos dėl automobilių stovėjimo vietų, galimybė, kad čia bus dar viena Vilniaus autobusų stotis, kas tuo pačiu sukels dar didesnius kamščius nei dabar. Tačiau tai vienas iš diskusijos pasiūlymų, kam panaudoti dar likusius valstybinės žemės plotus.

Pagrindinės rajono bėdos – socialinės infrastruktūros trūkumas ir susisiekimas. Nes iš kadaise suplanuotų įvažiavimų į šį rajoną realiai veikia vienas ir jo nebeužtenka sparčiau augančiam rajonui.

Buvo nurašytas rajonas

Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis sakė, kad apie 2000 m., kai buvo rengiamas Vilniaus detalusis planas, Pilaitė buvo vertinama kaip atokus ir nepopuliarus rajonas, pasmerktas nunykimui. Svarstyta, kaip priversti žmones ten kurtis. Investuota į inžinerinius tinklus, statyboms paruošti sklypai.

„Džiugu, kad įvyko rajono atgimimas, nors buvo gana didelė tikimybė, jog šis rajonas tiesiog sunyks. Didžiausią darbą atgimimui padarė infrastruktūriniai projektai, geros jungtys su miestu, paliktos viešos erdvės. Tačiau šiandien jau akivaizdu, kad padarytų darbų nebepakanka“, – apie dabartį ir ateitį aiškina M. Pakalnis.

Tam, kad šis rajonas vienas iš patraukliausių mieste pritaria ir vystytojai.

„Praėjusiais metais tai buvo populiariausias rajonas pagal naujų butų pardavimą – buvo įsigyta apie 500 naujų butų, daugiausia visame mieste. Šiemetinių pardavimų apimtys išlieka panašios – apie 40 butų per mėnesį. Toks spartus augimas turi tiek privalumų, tiek ir pasekmių“, – sako „Eikos“ – vienos iš didžiausių vystytojų šiame rajone – plėtros direktorius Martynas Žibūda.

M. Žibūda pastebi, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje girdime pakankamai daug pasisakymų apie neigiamas sparčios plėtros pasekmes. Didžiąja dalimi tai apima viešosios bei socialinės infrastruktūros trūkumą – besikemšančias gatves bei darželių ir mokyklų trūkumą.

Paradoksas, tačiau dar sovietiniais laikais parengtame miesto plane buvo numatytas dvigubai didesnis gyventojų kiekis nei kad jis yra šiuo metu. Tame pačiame plane yra numatytos ir išskirtos erdvės tiek darželiams, mokykloms, tiek ir parkams ar gydymo įstaigoms.

BNS nuotr.

Pavojus – miestas mieste

„Pilaitėje, skirtingai nuo Perkūnkiemio, neleidžiama taip tankiai statyti. Tuo pačiu kuriama geresnė gyvenimo kokybė. Kol kas problema ir iššūkis yra susisiekimas su miestu, tačiau yra galimybių tai išspręsti“, – sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius ir įvardina perspektyvą – tai miestas mieste.

Pasak M. Statulevičiaus, gali būti, kad iš šio rajono nereikės važiuoti į miesto centrą. Čia kursis pramogų zonos, darbo vietos.

„Kai kurios idėjos, pavyzdžiui, sukurti dar vieną miesto autobusų stotį, įdomios, tačiau kas mokės už likusią infrastruktūrą, pavyzdžiui, viaduką, reikalingą, kad neliktų kamščių, neaišku“, – pastebi M. Statulevičius.

Iš kitos pusės, dabar už kiekvieną pastatyto buto kvadratinį metrą renkami 4,5 euro infrastruktūrai vystyti, tačiau tai nėra tokio dydžio lėšos, kad realiai išspręstų susikaupusias problemas.

„Nesinorėtų, kad Pilaitė taptų savarankišku miestu. Mūsų tikslas, kad šitame rajone būtų visa reikalinga paslaugų infrastruktūra, tačiau ten Senamiesčio ir tokio kultūrinio gyvenimo, kuris vyksta miesto centre, ten nebus“, – aiškina M. Pakalnis ir sako, kad kuriant tokius projektus yra pavojus per daug įsijausti.

Tada naujai pastatyti miestai po kiek laiko tampa nebepatraukliais ir žmonės iš ten tiesiog pabėga. Taip nutiko su didžiuliais naujais kvartalais Vokietijoje. M. Pakalnis sako, kad tam, jog miestas susiformuotų, jam reikia istorijos, o tokiuose naujuose kvartaluose istorijos tiesiog nėra.

BNS nuotr.

Lietuviško planavimo ypatybės

Pagal miesto planus, Pilaitė su miesto centru turi būti sujungta trimis didelėmis transporto arterijomis. Šiaurine gatve jungtis iš Pietinės dalies su Asanavičiūtės gatve. Šis išvažiavimas pradedamas tvarkyti ir būtų antras gana pralaidus išvažiavimas. Viena didelės arterija – Pilaitės prospektas – jau veikia.

„Ar pavyks planas padaryti transporto arteriją per Zujūnus neaišku, nes žemė priklauso rajono savivaldybei ir dalis jos, per kurią pagal planą turėjo eiti kelias, išdalinta gyvenamųjų namų statyboms“, – apie tai, kad kaimyniškų santykių su kolegomis nėra, aiškina miesto architektas.

Dar vienas žingsnis, kuris gerins susisiekimą su miestu – atskiros viešojo transporto juostos visoje Teodoro Narbuto gatvėje.

Kalbant apie mokyklas ir darželius, kai buvo daromas teritorijos detalusis planas, jame buvo numatytos vietos švietimo ir ugdymo įstaigoms, tačiau šie sklypai buvo sugrąžinti savininkams. Visgi pradedama realiai kalbėti apie naujus darželius ir mokyklas.

„Teritorija, kurioje turėjo būti mokykla, dabar užstatyta gyvenamaisiais namais. Reikėtų klausti žmonių, kurie tuo metu dirbo savivaldybėje, kodėl taip elgėsi. Laimei, keletas sklypų dar išliko ir savivaldybė juos dabar mėgina įteisinti savo vardu. Jei pavyks ten vyks socialinių objektų statyba. Galimos tokių objektų vietos Pilaitės pietinėje dalyje ir prie prospekto“, – aiškina M. Pakalnis.

Architektas sako, kad Pilaitė ateityje taps dar patrauklesniu rajone, nes jau rengiami nauji daugiabučių projektai pagal skandinavišką modelį, kai nesistengiama statyti kuo aukštesnių namų ir į juos sukimšti kuo daugiau butų.

„Gamta graži, šalia vandens telkiniai, miškai, nėra gamyklų. Tai gyvenimui patogus miesto rajonas“, – sako architektas.

Naujos mokyklos

Šiandien Pilaitėje yra iki 30 tūkst. gyventojų.

Pasak Vilniaus savivaldybės, Pilaitėje nuolat auga pirmokų skaičius – 2014 metais seniūnijoje registruotų pirmokų buvo 256, o šįmet jų skaičius išaugo iki 377. Pilaitėje numatomas ir dar didesnis pirmokų augimas, todėl planuojama, kad seniūnijoje turėtų veikti dvi progimnazijos ir viena gimnazija.

Sostinės savivaldybė Tolminkiemio gatvėje, pačiame Pilaitės centre, numačiusi pastatyti naują mokyklą, kurioje galės mokytis daugiau kaip 700 mokinių. Augančiam ir jaunam rajonui būtina užtikrinti švietimo įstaigų plėtrą, todėl sostinės savivaldybė Pilaitėje statys du naujus darželius ir naują mokyklą.

Vilniaus arkivyskupijai, norinčiai Pilaitėje pastatyti katalikišką mokyklą, savivaldybė siūlo ją statyti tarp Pilaitės prospekto ir Sidaronių gatvės, netoli Valstybės saugumo departamento.

Tolminkiemio gatvėje esantis sklypas jau yra perduotas savivaldybei pagal panaudą, todėl ji čia gali vystyti savo projektus. Šiuo metu Vilniaus savivaldybė jau pradeda būsimos mokyklos projektavimo darbus. Numatyta, kad naujos mokyklos projektavimas užtruks iki kitų metų rudens, o statybos prasidės 2019 metų pradžioje. Planuojama, kad naujojoje mokykloje galėtų mokytis apie 700 mokinių.

Pilaitėje veikia dvi savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos – M. Mažvydo progimnazija ir Pilaitės gimnazija, jose mokosi 2028 mokiniai (78 klasių komplektai) ir viena priešmokyklinukų grupė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...