captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nusipirkote lietuviškai neženklintą produktą: ką galima įtarti?

Maisto produkto pavadinimas, sudedamųjų dalių sąrašas ir maistingumo deklaracija – informacija, kurią privaloma pateikti lietuvių kalba. Ką galima įtarti, jei etiketėje to nėra? Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus patarėja Ona Sužiedelytė sako, kad greičiausiai tai – neatidumas, tačiau už informacijos nepateikimą lietuvių kalba atsakomybė tenka pirmo į Lietuvą prekę įvežusio juridinio asmens darbuotojams ir už tai skiriama bauda.
NeONBRAND/unsplash.com nuotr.
NeONBRAND/unsplash.com nuotr.

Į LRT.lt redakciją kreipėsi vilnietė Donata, parduotuvėje įsigijusi šokoladą, ant kurio etiketės nebuvo jokio ženklinimo lietuvių kalba.

„Įdomu, kodėl ant pakuotės nėra jokios informacijos lietuvių kalba. Gal čia kokia kontrabanda iš Lenkijos?“ – svarsto mergina.

Pateikti svarbiausią informaciją lietuviškai – privalu

Maisto produkto pavadinimas, sudedamųjų dalių sąrašas, kiekis, maistingumo deklaracija – privalomi duomenys, kurie etiketėje turi būti nurodyti lietuvių kalba. Tai labai aiškiai numatoma tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu taikomuose teisės aktuose, aiškina O. Sužiedelytė.

„Kas pirmas į Lietuvos rinką pateikia prekę, tas ir atsakingas už jos ženklinimą, informacijos pateikimą lietuvių kalba. Produkto gamintojas galbūt nenumato, kad tas produktas atvyks konkrečiai į Lietuvą, todėl gamindamas etiketėje nenurodo informacijos lietuvių kalba. Tačiau, jei importuotojas iš trečiųjų šalių ar vežėjas iš ES šalių nusprendžia produktą pardavinėti Lietuvoje, jis privalo užtikrinti, kad informacija būtų išversta.

Kartais, sudarant tiekimo sutartį, susitariama, kad pats gamintojas išvers ir etiketėse pateiks informaciją lietuvių kalba, o kai prekės perkamos iš didmeninės prekybos sandėlio, pardavėjas pats išverčia informaciją“, – aiškina VMVT specialistė.

Lietuviškai nežymėti produktai – retas atvejis

Pasak pašnekovės, atvejų, kuomet prekybos centrų lentynas pasiekia lietuviškai nežymėtos prekės, pasitaiko nedažnai, tačiau VMVT randa produktų, kurie nebūna paženklinti valstybine kalba.

„Mūsų informacinės sistemos duomenimis, pernai pasitaikė 22 atvejai, kai informacija apie produktą valstybine kalba nebuvo pateikta. Kai taip nutinka, žiūrime, kas atsakingas – ar prekę į Lietuvą įsivežė pats prekybos centras, ar prekę įvežė didmenininkas.

Jei tai padarė prekybos centras, nuobauda yra taikoma jam. Administracinių nusižengimų kodekse numatytos baudos. Pavyzdžiui, jei tai yra juridinių asmenų darbuotojai, jiems gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 150 eurų“, – kalba O. Sužiedelytė.

Skaitytojos nuotr.

Galima įtarti tiesiog neatidumą

Vertindama LRT.lt skaitytojos Donatos pateiktą pavyzdį ir pasvarstymus, kad tai galbūt – kontrabanda, VMVT specialistė sako, kad greičiausiai tai tiesiog – neatidumas.

„Didžiausias įtarimas, kad tai yra neatidus veiksmas. Priimta lietuvių kalba nepaženklinta prekė, ir veikiausiai nepastebėta, kad, nors yra lipdukas, jis nėra surašytas lietuvių kalba. Toks produktas yra stabdytinas.

Jei nepaženklintas produktas į prekybos tinklą atkeliavo iš didmenininko, tikėtina, kad tokių prekių galėjo pakliūti ir į kitus prekybos tinklus. Jei gauname tokios informacijos, organizuojame visą Lietuvą apimantį patikrinimą, kad tas produktas, kuris neatitinka ženklinimo reikalavimų, būtų sustabdytas, paženklintas tinkamai, ir tuomet tiekiamas į rinką“, – aiškina O. Sužiedelytė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...