captcha

Jūsų klausimas priimtas

NT rinkos dalyviai nesveikina siūlymo mažinti šešėlį parduodant įrengtus butus

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyvių nuomonės, kaip reikalavimas parduoti tik įrengtus būstus, paveiktų rinką, išsiskiria. Tačiau jie sutaria, jog pirmiausia tai trumpam apribotų pirkėjų laisvę rinktis individualius sprendimus ir šiek tiek padidintų kainas, be tai nebūtų pats greičiausias būdas sumažinti šešėlį rinkoje. Tam siūloma imtis kompleksinių sprendimų.
A. Inay/unsplash.com nuotr.
A. Inay/unsplash.com nuotr.

Vyriausybėje surengtoje konferencijoje apie šešėlinę ekonomiką Lietuvos policijos vadovas Linas Pernavas pirmadienį tvirtino, jog norint sumažinti jos mastus statybų ir nekilnojamojo turto rinkoje, reikia spręsti, ar statybose gali dirbti asmenys su patentais ir ar nevertėtų leisti parduoti tik visiškai įrengtus būstus.

„Reikėtų mums apsispręsti, ar pastatus ir statinius turėtų bei galėtų statyti asmenys, turintys patentus, ar tai turėtų atlikti konkrečios įmonės, kur šešėlis būtų mažesnis. Antras labai svarbus dalykas, kurį reikėtų daryti, kaip daro Vakarų valstybės, tai pastatą galima būtų parduoti tik visiškai įrengus“, – kalbėjo L. Pernavas.

NT rinkos dalyviai sako, jog pirkėjai Lietuvoje neįrengtus būstus perka siekdami sutaupyti jų įrengimui arba norėdami juos įsirengti individualiai. Tuo tarpu nekilnojamojo turto plėtotojai vis dažniau siūlo būstų įrengimo paslaugas ir ilgainiui įrengto būsto įsigijimas turėtų tapti norma.

Ekspertai sutaria, kad norint greitai sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą nekilnojamojo turto rinkoje pirmiausia reikėtų imtis būstų nuomos, o įvedant reikalavimą pardavinėti tik įrengtus būstus, rasti priemonių pirkėjams paskatinti tokį turtą įsigyti.

Didžiausias šešėlis – nuomos rinkoje

Nekilnojamojo turto „Newsec advisers LT“ analitikas Gintaras Toločka tvirtina, kad šiuo metu didžiausias šešėlinės ekonomikos mastas yra būsto nuomos rinkoje, todėl būtent šį klausimą reikėtų spręsti pirmiausia.

„Komercinis nekilnojamasis turtas Baltijos šalyse yra gana skaidrus: viskas oficialiai registruojama, pastatai įrengiami ir perduodami vartotojams tik visiškai įrengti. Tuo tarpu būsto rinka Baltijos regione yra išskirtinai turinti daugiau šešėlio. Jeigu norėtume greito rezultato, tai žvilgsnis visų pirma turėtų krypti į nuomos rinką: ten tikrai užtektų kelių veiksmų ir nešvarią rinką galima nesunkiai išskaidrinti“, – BNS sako jis.

Anot G. Toločkos, nors didelė dalis naujų būstų pirminėje rinkoje Lietuvoje parduodama neįrengti, tačiau jo nuomone, pirkėjai retai rizikuoja juos įrengti nelegaliai ir be garantijų.

„Jeigu kalbame apie privalomą įrengimą, be abejo, tai galėtų duoti kažkokį mokesčių surinkimą. Bet mastas, kuris egzistuoja, jis nėra toks dramatiškas ir tai neduotų milžiniškų pajamų į biudžetą“, – aiškino jis.

Analitiko nuomone, Lietuvoje per 5–7 metus turėtų išpopuliarėti tendencija pirkti įrengtą būstą, o pagrindinė priežastis, kodėl dabar perkamas neįrengtas būstas – individualūs pirkėjų poreikiai.

„Mūsų artimose kaimyninėse šalyse, pavyzdžiui, Estijoje ar Suomijoje, net pats prabangiausias daugiabutis prekiauja praktiškai identiškais butais. Skandinavus tai tenkina, tuo tarpu mes esame išrankesni, galbūt išlepinti to, kad taip galima elgtis. Pirkėjai labai nori individualumo: jie samdosi dizainerius, kartais kišasi net į dalinę apdailą dar tik statant daugiabutį“, – aiškino G. Toločka.

Anot analitiko, reikalavimas pardavinėti tik įrengtus būstus, plėtotojams suteiktų galimybę daugiau uždirbti, tačiau nekilnojamojo turto realizavimo greitis sumažėtų.

Breather/unsplash.com nuotr.

Pirkėjams reikėtų papildomų paskatų

Tuo tarpu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius BNS tvirtina, kad pagrindinė priežastis, kodėl perkami neįrengti būstai – noras sutaupyti.

„Žmonės renkasi savas brigadas ir remontininkus, kad sutaupytų ir tų lėšų apskaita dažnai net ir nevykdoma, o sandoriai vyksta grynais. Mes esame įvertinę, kad žmonės dažnai ne tik kad nesutaupo, bet ir pralaimi. Pilnas įrengimas, įsigyjamas iš plėtotojo, dažnai yra laimėjimas, kadangi gauni garantiją 5–10 metams, taip pat veikia ir statybų draudimas“, – teigė jis.

Asociacijos vadovo teigimu, reikalavimas parduoti tik įrengtus būstus ilgainiui rinkoje lemtų lankstesnių, nei dabar siūloma, paslaugų atsiradimo. Todėl pirkėjo laisvė įsigyti individualų sprendimą nebūtų apribota ilgam.

„Kol kas rinkoje plėtotojai siūlo tik kelis įrengimo variantus. Tačiau atsiradus didesniam poreikiui ir paslaugas teikiančių įmonių, atsirastų ir lankstumas. Kol kas paprasčiau daryti greitą produktą, per daug nesukti galvos. Kai atsirastų standartas, atsirastų ir produktas, kurį siūlytų nekilnojamojo turto plėtotojai arba jų antrinės bendrovės“, – tvirtino M. Statulevičius.

Jo teigimu, dėl naujo reikalavimo būstas taip pat brangtų tik trumpu laikotarpiu. Asociacijos vadovas pridūrė, jog norėdama įvesti apribojimus ir iš to gauti naudą, valstybė turėtų pagalvoti, kaip gyventojams pasiūlyti paskatinimo priemonių.

„Valstybė turėtų pamatyti, kad ji laimi ištraukdama iš šešėlio dideles sumas pinigų, todėl turėtų atsirasti paskata tiems, kurie įsigyja įsigyja įrengtą būstą. Kodėl nepalengvinti sąlygų, juk valstybė laimi“, – teigė M. Statulevičius.

Nukentėtų jautriausi pirkėjai

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis tvirtina pastebintis tendenciją, kad vis daugiau pirkėjų nori įsigyti jau įrengtus butus.

„Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurioje butai parduodami tik su daline apdaila, tačiau taip pat pastebime prielaidų, kurios leistų svarstyti apie galimybes pirkėjams siūlyti įrengtus butus. Mūsų statistika rodo, jog tokių pirkėjų, kurie nori visiškai įrengto būsto, pastebimai daugėja“, – BNS sakė jis.

N. Fertigo/unsplash.com nuotr.



Tačiau anot A. Avulio, privalomas reikalavimas parduoti tik įrengtus butus neigiamai paliestų tą pirkėjų grupę, kuri jautri finansiškai.

„Įrengimas didins galutinę būsto kainą maždaug 300 eurų už kvadratinį metrą. Ir nors dalį pirkėjų tai galėtų apsaugoti nuo papildomų paskolų būsto įsirengimui, kitai daliai pirkėjų tai reikštų, jog taupyti naujiems namams teks dar ilgiau. Be to, priėmus prievolę pardavinėti tik įrengtus butus, nukentėtų jautriausia pirkėjų dalis, kurie būstus su daline apdaila įsirengia patys ir taip sutaupo nuo kelių iki keliolikos tūkstančių eurų“, – sakė jis.

„Hanner“ valdybos pirmininko teigimu, geriausia būtų ne įvesti griežtą reikalavimą, o numatyti minimalius įrengimo kriterijus.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close