captcha

Jūsų klausimas priimtas

Verslininkas: turime didžiuotis, kad taip emigruojame

Lietuva turėtų ne liūdėti dėl didžiulės emigracijos, o didžiuotis ja, nes tai rodo, kad lietuviai patys jaučiasi atsakingi už savo gyvenimą ir nelaukia Dievo ar valdžios malonės. Tokios nuomonės laikosi asociacijos „Infobalt“, vienijančios Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmones, prezidentas Vytautas Vitkauskas. Jo teigimu, emigracija naujose Europos Sąjungos (ES) šalyse aprimsta tada, kai bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis priartėja prie ES vidurkio.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Lietuva turėtų ne liūdėti dėl didžiulės emigracijos, o didžiuotis ja, nes tai rodo, kad lietuviai patys jaučiasi atsakingi už savo gyvenimą ir nelaukia Dievo ar valdžios malonės. Tokios nuomonės laikosi asociacijos „Infobalt“, vienijančios Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmones, prezidentas Vytautas Vitkauskas. Jo teigimu, emigracija naujose Europos Sąjungos (ES) šalyse aprimsta tada, kai bendrojo vidaus produkto (BVP) lygis priartėja prie ES vidurkio.

„Buvo paminėta, kad mūsų emigracija yra pati didžiausia ir kad mūsų gyventojų skaičius mažėja. Aš manau, kad mes turime tuo didžiuotis. Tai rodo, jog mes esame pati inovatyviausia šalis, nes turime didžiausią skaičių verslininkų, kurie priima sprendimus ir ieško geriausios vietos gyventi. Klausimas, kada mes įtrauksime verslumą į savo Vyriausybės struktūras, kad galima būtų sukurti geriausias gyvenimo sąlygas mums čia Lietuvoje“, – pirmadienį Vilniuje vykusiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume (PLEF) sakė V. Vitkauskas, pats vadovaujantis bendrovei „Inta“.

Vėliau DELFI jis teigė manantis, kad gerai, jog lietuviai nesėdi sudėję rankų.

„Man atrodo, kad jeigu esame labiausiai emigruojantys, tai reiškia, kad žmonės nebijo imtis atsakomybės už savo veiksmus, nesėdi ir nelaukia, kol Vyriausybė ar Dievulis danguje jais pasirūpins. Jie imasi iniciatyvos patys spręsti savo problemas. Aš sakyčiau, kad tai yra geras dalykas, nes žmonės žino, ką patys pasės, tą ir pjaus“, – tvirtino pašnekovas.

Anot jo, emigracija yra blogoji įstojimo į ES pusė.

„Tada keliame klausimą, ar galėtų būti kitaip, jeigu mes įstojome į ES. Deja, tai yra liūdnoji įstojimo į ES pusė – įstodamos naujos šalys užtikrina pigios darbo jėgos tiekimą senosioms šalims“, – tvirtino V. Vitkauskas.

Jis pateikė pavyzdį: Lietuvoje vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių sudaro 690 eurų (apie 2300 Lt), o Vokietijoje – daugiau nei 4 tūkst. eurų (apie 14 tūkst. Lt).

Pašnekovo teigimu, praktika rodo, kad naujosioms šalims įstojus į ES, emigracija iš jų sumažėdavo tik BVP lygiui vienam gyventojui priartėjus prie 70 proc. ES vidurkio. 2011 m. Lietuvos BVP vienam gyventojui sudarė 62 proc. ES vidurkio.

„Kai Ispanija ir Portugalija įstojo į ES, iš jų emigracija irgi buvo tragiška“, – priminė jis.

Pasak pašnekovo, vienoje amerikiečių studijoje buvo nurodyta, kad daugiau nei 50 proc. lietuvių mano, jog pats žmogus atsakingas už savo problemas ir individualiai turi jas spręsti. Tuo metu panašiai, anot jo, mąsto tik 15-20 proc. vokiečių.

„Tai rodo, kad lietuviai yra individualistai“, – pabrėžė V. Vitkauskas.

Lietuva nėra maža, ji didelė

PLEF diskusijoje „Šalies ekonomikos augimas: diasporos vaidmuo“ dalyvavusi Londono lietuvių Sičio klubo valdybos narė Viktorija Vasiliauskaitė tvirtino, kad Lietuva yra didelė, nes ji apima ne tik šalies teritoriją.

„Kaip J. Mackas sakė , liaukitės manę, kad esate maži. Lietuva nėra maža, Lietuva yra didelė, ji yra ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Mes visi esame lietuviai, kalbame lietuviškai ir norime likti lietuviais. Vienas dalykas, kurį turime suprasti, tai, kad turime veikti kaip viena didelė šalis, turinti daug patirties, potencialo ir noro padėti vienas kitam“, – kalbėjo ji.

Taip pat, anot užsienyje gyvenančios lietuvės, reikėtų stengtis susigrąžinti ne žmones, bet jų žinias.

„Pirmasis patarimas būtų – nustokime galvoti, kaip galima susigrąžinti žmones. Tai yra ilgalaikis projektas, bet susikoncentruokime ties trumpalaikiais rezultatais, kaip susigrąžinti žinias. Nėra jokių sienų, reikia veikti, reikia veikti kaip vienam kumščiui. Mes čia esame savanoriai, mums už tai nemoka, čia esame todėl, kad norime Lietuvai kažką duoti“, – sakė V. Vasiliauskaitė.

Toje pačioje diskusijoje kalbėjęs Lietuvių kredito unijos Kalifornijoje vadovas Dainius Vaidila tvirtino, kad viskas yra pačių žmonių rankose ir nereikia laukti valdžios veiksmų.

„Valdžia gali duoti šiek tiek pinigų, tačiau jiems reikia patiems veikti. Valdžia už jus nieko nepadarys. Taip yra visur pasaulyje, manau, kad Lietuva nėra kažkokia kitokia. Tiek Kanadoje, tiek JAV viską reikia daryti patiems“, – kalbėjo jis.

Tuo metu konsultacijų bendrovės „A. Abišala ir partneriai“ vadovas Aleksandras Abišala sakė, kad emigrantai nėra vienodi ir reikia tai suprasti.

„Jūs patys sakėte, kad diaspora ir emigracijos masė yra skirtingi dalykai. Pati diaspora yra skirtinga, juo labiau emigracijos masė. Kai valdžia sako, kad duotume receptą, ką daryti, kad sustabdytume emigraciją, man tai skamba lygiai taip pat, kai verslininkai mano karjeros pradžioje sakydavo, kad klientai jiems yra visi. Nesu girdėjęs, bet galbūt aš nežinau, kad valdžia dėtų pastangas segmentuoti ir suprasti diasporos ir emigracijos masės poreikius, kaip iš skirtingų diasporų paimti tai, ką jie nori ir gali duoti“, – kalbėjo jis.

A. Abišalos nuomone, reikėtų atlikti tyrimą ir nustatyti, ko reikia kiekvienai išvykusiųjų grupei.

„Jeigu jau sako, kad masinė emigracija yra blogai, nors aš nesu šimtu procentų tuo įsitikinęs, tai suprasti, kaip sugrąžinti tuo žmonės irgi nėra vieno recepto. Pirma reikia juos pažinti. Daugumai mokslininkų, išsiaiškinti, kas dabar vyksta, užtenka geros laboratorijos Lietuvoje. Mano siūlymas PLEF – pabandykite padaryti rinkos tyrimą ir atskirti skirtingų grupių interesus, poreikius ir pasakyti, ką būtų galima daryti su skirtingomis grupėmis, kad jie arba prisidėtų prie Lietuvos gerovės augimo būdami užsienyje, arba grįžtų čia, nes kai kurių profesijų žmonių jau gerokai Lietuvoje trūksta“, – kalbėjo jis.

Oficiali statistika rodo, kad 2012 m. iš šalies išvyko 43 tūkst., o pernai – 54 tūkst. gyventojų. Tačiau oficialios institucijos neatspindi tikrosios padėties, nes ne visi išvažiuojantys deklaruoja emigraciją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close