captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įvardijo populiariausias eksporto į trečiąsias šalis kryptis

Šiemet į trečiąsias šalis eksportuojančioms Vilniaus regiono įmonėms daugiausiai prekės kilmės sertifikatų išduota prekėms į Uzbekiją, Ukrainą ir Kiniją gabenti. Šios valstybės jau trečius metus iš eilės dominuoja kaip pagrindinės eksporto rinkos, į kurias prekių sertifikatus išduoda Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai.
Asociatyvi Reuters/Scanpix nuotr.
Asociatyvi Reuters/Scanpix nuotr.

Teritoriniams prekybos, pramonės ir amatų rūmams valstybė yra delegavusi prekės kilmės sertifikatų išdavimo paslaugą. Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai nuo ketvirtadienio pradeda darbą naujose erdvėse (Kosciuškos g. 30), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Šiemet verslo atstovų tinklas išdavė jau 4,5 tūkst. prekių kilmės sertifikatų, o jo paslaugomis pasinaudojo apie 250 įmonių.

Populiariausiomis eksporto į trečiąsias šalis kryptimis, kaip ir praėjusiais metais, yra Uzbekija, Ukraina, Kinija. Daugiausiai į Uzbekiją vykdomas įvairių įrangos mechanizmų, staklių dalių reeksportas, į Kiniją keliauja mediena, o Ukrainą – plataus asortimento prekės. Vilniaus įmonės eksportuoja ne tik į Kazachstaną ar Baltarusiją, bet ir tokias valstybes kaip Honkongas, Saudo Arabija ar net Sirija.

2015 m. daugiausia prekės kilmės sertifikatų išduota prekėms į Ukrainą (1292); Uzbekiją (1227); Kiniją (453); Rusiją (400); Baltarusiją (362). 2016 metais – Uzbekiją (1281); Ukrainą (849); Kiniją (471); Rusiją (443); Baltarusiją (292); UAE (140). Per 2017 metų 9 mėnesius daugiausia šių dokumentų išduota prekėms į Uzbekiją (1912); Ukrainą (913); Kiniją (594); Rusiją (431); Baltarusiją (225); Azerbaidžaną (180).

„Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai valstybės deleguotą funkciją – kilmės sertifikatų išdavimą vykdo kokybiškai ir greitai. Vieno sertifikato išdavimas trunka 15–20 min., o per dieną, kaip rodo patirtis, galime išduoti ir daugiau nei 100 tokių dokumentų, įvertinę visą pateiktą informaciją apie prekes. Akcentuotina, kad už šią valstybės deleguotą paslaugą apmoka tik jos gavėjas, o ne visi mokesčių mokėtojai. Todėl valstybinėms institucijoms ir rekomenduojama atsisakyti paslaugų, kurias kur kas greičiau ir kokybiškiau gali suteikti kitos įstaigos, o jos suteikimą apmokėti konkretus gavėjas“, – sako Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius dr. Almantas Danilevičius. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...