captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kelininkai įspėja: temperatūros perėjimas iš teigiamos į minusą – pats pavojingiausias

Laikotarpis, kai oro temperatūra pereina iš teigiamos į minusą, anot kelininkų, pats pavojingiausias – šiuo metu įvyksta daugiausia taip vadinamų „metalinių“ avarijų. Pranešime žiniasklaidai, kelininkai pataria jau dabar keisti vairavimo stilių, prisimenant žiemos vairavimo įgūdžius.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Anot „Ecoservice Klaipėda“ logistikos vadovo Rimanto Strakšio, rytais keliaujant į darbą, kelionės laiką jau reikėtų planuoti pridedant bent 15–20 minučių. Išeinant iš namų verta žvilgtelėti ir į termometrą – jei naktį temperatūra buvo nukritusi iki nulio ar net esant kelių laipsnių teigiamai temperatūrai, viadukai, nuokalnės bei įkalnės gali būti slidžios.

„Viadukai ir įkalnės apledėja pirmiausia – kelio dangos temperatūra ant viadukų ir įkalnių visuomet būna dviem laipsniais žemesnė. Pavyzdžiui, jei oro temperatūra siekia nulį laipsnių, ant viaduko dangos temperatūra yra 2 laipsniai šalčio. Prie šios temperatūros susiformuoja plikšala, kurios vairuotojai dažnai neįvertina ir tai tampa avarijų priežastimi“, – sako R. Strakšys.

Gatvių barstymo darbų pradžia oficialiai skelbiama lapkričio 1 d., tačiau, priklausomai nuo klimato sąlygų, pradedama barstyti ir anksčiau.

„Norėtųsi priminti gyventojams, kad žiemai turėtų ruoštis ne tik kelininkai, bet ir kiekvienas vairuojantis automobilį. Pirmiausia, reikėtų ilgai nelaukti ir pasikeisti padangas į žiemines. Kai oro temperatūra nebepakyla aukščiau 8 laipsnių, vasarinės padangos taip gerai nebesukimba su kelio danga. Taip pat vertėtų prisiminti, kad prie kiekvieno viaduko ir įkalnės yra dėžės su smėlio ir druskos mišiniu, kuriuo galima pasinaudoti esant sudėtingoms vairavimo sąlygoms. Šios dėžės smėliu pripildomos iki lapkričio 1 dienos“, – patarimais dalinasi R.Strakšys.

BNS nuotr.

Laikotarpiu, kai oro temperatūra pereina iš nulio į minusą, avarijų, kai nukenčia tik automobilio šonai, skaičius vidutiniškai išauga tris kartus. Itin atsargiai vairuoti patariama keliuose, kurių neprapučia vėjas ir neapšviečia saulė – juose kelio danga visuomet būna slidesnė. Pavyzdžiui, keliukas tarp miškų užšąla dvigubai greičiau nei tas, kuris gauna saulės spindulių.

„Kiekvieną kartą išvažiuojant iš kiemo, vertėtų pasitikrinti, ar kelio danga nėra slidi, tai padaryti galima saugioj vietoje pabandant greitai pastabdyti. Tačiau reikia turėti omeny, kad viename miesto gale kelio danga gali būti neslidi, o kitame – labai slidi. Tai priklauso nuo įvairių sąlygų – net ir nuo vėjo krypties“, – pasakoja R. Strakšys.

Temperatūra įprastai matuojama kelių metrų aukštyje, vairuotojai turėtų nepamiršti, kad dirvos paviršiuje ar ant kelio ji visuomet būna keliais laipsniais žemesnė. Naujesniuose automobiliuose įmontuota sistema, kuri informuoja vairuotojus, kai oro temperatūra nukrenta iki 3 laipsnių šilumos, nes nuo šios temperatūros vanduo pradeda keisti struktūrą arba virsti į ledą.  

Anot R. Strakšio, sudėtingiausios eismo sąlygos susidaro tuomet, kai per pusvalandį temperatūra nuo pliusinės nukrenta į minusinę. Tokių situacijų, kai miestas apledėja vos per pusvalandį, pasitaiko beveik kasmet, todėl vairuotojai raginami būti itin dėmesingi ir kantrūs, laukdami, kol kelininkai visą miestą nubers druska. Apie kritines situacijas keliuose gyventojai visuomet raginami pranešti bendruoju pagalbos numeriu 112.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close