captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl profsąjungų bejėgiškumo kalti tie, kurie joms nepriklauso?

Profsąjungas Lietuvoje laikomos nepakankamai veikliomis, nors, palyginti su kitomis organizacijomis, jos turi geriausią organizacinę struktūrą, yra pačios aktyviausios politinio lauko veikėjos. Tai atskleidžia Lietuvos mokslo tarybos remtas tyrimas. Tačiau ekonomistas Romas Lazutka pažymi, kad įvardytų teigiamų bruožų nepakanka efektyvumui užtikrinti. Jo teigimu, bėda ta – kad profsąjungos nepakankamai skaitlingos ir nesulaukia joms nepriklausančių žmonių palaikymo. 
Energepic.com nuotr.
Energepic.com nuotr.

Kas trečia visos Lietuvos mastu veikianti profesinė sąjunga teigia, kad yra „tikėtina“ arba „labai tikėtina“, jog per penkerius artimiausius metus jai gresia išnykimas. Tarp svarbiausių to priežasčių minimi tokie veiksniai, kaip teisinis neapibrėžtumas, konkurencija su kitomis interesų organizacijomis, senėjanti visuomenė ir visuomenės nuomonės kaita profesinėms sąjungoms svarbių klausimų atžvilgiu.

„Tradiciškai profesinės sąjungos valstybėje skatina demokratiją ir pliuralizmą. Jų nesant arba joms veikiant neefektyviai kyla grėsmė, kad darbuotojai santykiuose su darbdaviais taps labiau pažeidžiami ir neturės galimybės daryti kolektyvinio poveikio šalies politikai. Tačiau šiandieninėje Lietuvoje neretai manoma, kad profsąjungos nėra pakankamai veiklios, rezultatyvios“, – rašoma tyrimo „Partijų ir interesų grupių sąveika: priežastys, pobūdis, pasekmės“ rezultatų pristatymo straipsnyje.

Bando paneigti, kad profsąjungos – neveiksnios

Minėtas tyrimas rodo, kad profesinės sąjungos, palyginus su kitomis tirtomis organizacijomis, turi geriausiai išvystytą organizacinę struktūrą. Viena nacionalinė profesinė sąjunga vidutiniškai turi beveik 8 apmokamų darbuotojų etatus, papildomai joms padeda savanoriai ir išoriniai ekspertai, kai tuo metu vidutinė verslo asociacija tokių darbuotojų turi perpus mažiau.

„Didžioji dauguma profesinių sąjungų turi teisės skyrių ar teisininko etatą, organizacinius padalinius, jos kasmet matuoja organizacijos efektyvumą. Taigi, kalbėdami apie profesines sąjungas, mes turime matyti jas kaip ganėtinai išvystytas ir profesionalias organizacijas.

Profesinės sąjungos taip pat yra pačios aktyviausios politinio lauko veikėjos. Vidutiniškai viena profesinė sąjunga veikia penkiose viešosios politikos srityse. Palyginimui, viena verslo asociacija veikia keturiose, o viešojo intereso grupės – trijose viešosios politikos srityse“, – rašoma straipsnyje, kuriame pristatomi tyrimo rezultatai.

Anot tyrimo, profesinės sąjungos yra ir „absoliučios čempionės“, kalbant apie politines strategijas. „Jei, pavyzdžiui, verslo asociacijos dažniausiai naudojasi tiesioginiais kontaktais su ministrais, jų kabinetais, ministerijų darbuotojais, tai profesinės sąjungos turi gerokai platesnį strateginių veiksmų repertuarą – jos savo interesus gina ne tik bendradarbiaudamos su vykdomosios valdžios atstovais, bet ir su parlamento nariais bei žiniasklaida“, – aiškinama tyrime.

R. Lazutka: išvardyti privalumai dar nereiškia efektyvumo

Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas R. Lazutka sako, kad tai, jog profesinės sąjungos yra politiškai aktyvios, turi organizacinę struktūrą, nebūtinai reiškia, kad jų veikla yra efektyvi.

„Matau, kaip profesinės sąjungos Trišalėje taryboje diskutuoja, kelia klausimus. Bet, kad užtikrintų darbuotojams geresnes darbo sąlygas, atlyginimus, jos nėra pakankamai skaitlingos ir plačiai paplitusios. Profesinių sąjungų yra ne visose įmonėse, kai kurios – labai neskaitlingos, todėl jos negali turėti daug jėgos, o vien dalyvavimo diskusijose nepakanka.

Taip pat įtakos jų neefektyvumui turi žmonių, kurie nėra profesinių sąjungų nariai, nesidomėjimas ir nepalaikymas. Tokie žmonės skeptiškai vertina profesinių sąjungų naudą jiems. Pavyzdžiui, Prancūzijoje profesinėse sąjungose nėra daug narių, tačiau yra labai didelis visuomenės palaikymas joms, o kova už socialines, ekonomines teises yra gerbiama“, – aiškina R. Lazutka.

Ekonomistas pažymi, kad žmonės praleidžia trečdalį paros darbe, o nuo to, kaip jie tą laiką praleidžia, kokios yra darbo sąlygos, atlyginimas, karjeros galimybės, stipriai priklauso jų gerovė, todėl keista, kad žmonės yra tam abejingi.

„Tam, kodėl žmonės nestoja į profesines sąjungas, abejoja jomis, yra keletas paaiškinimų. Žmonės galvoja, kad dalyvaudami judėjime sugaiš laiko, galbūt prieš save nuteiks vadovus, o ar pasieks rezultatą, nėra aišku. Tad jei darbuotojui atlyginimas atrodo pernelyg mažas, jis verčiau imasi papildomo darbo.

Todėl ir turime nesusivienijusius darbuotojus, o profesinėms sąjungoms trūksta derybinės jėgos, jėgos streikuojant. Tos jėgos stygiaus nelaikyčiau veikiančių profesinių sąjungų yda – greičiau žmonių, kurie nedalyvauja tame judėjime“, – kalba R. Lazutka.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...