captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vokiečiai be teismo išsireikalavo „Gazprom“ nuolaidos

„Gazprom“ ir vokiečių energetikos bendrovė „E.on“ pasirašė susitarimą dėl ilgalaikių dujų tiekimo kontraktų pataisų atbuline data.
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

„Gazprom“ ir vokiečių energetikos bendrovė „E.on“ pasirašė susitarimą dėl ilgalaikių dujų tiekimo kontraktų pataisų atbuline data.

Kaina bendrovei „E.on“ bus pakoreguota atgaline data, pradedant 2010 m. paskutiniu ketvirčiu. Tuo pačiu kompanija nusprendė nutraukti bylos nagrinėjimą arbitražo teisme.

Kaip primena „RBK daily“, „E.on“ pernai rugpjūtį padavė ieškinį prieš „Gazprom“, kuriame reikalavo peržiūrėti dujų kainas. Dėl skirtumo tarp rusiškų dujų kainos ir jos pardavimo kainos Europos rinkoje dujas perparduodanti bendrovė patyrė priverstinius nuostolius.

Taip pernai metais vidutinė „Gazprom“ dujų kaina pasienyje su Vokietija siekė 381 dolerius už tūkstantį kubinių metrų, o vietinės kainos buvo vidutiniškai 15 proc. žemesnės.

Per krizę Europos klientai apgulė „Gazprom“, reikalaudami peržiūrėti sutartis. Nuo 2009 metų koncernas gavo paraiškas iš 20 kompanijų, dešimt iš jų kreipėsi du kartus, tarp pastarųjų buvo ir Vokietijos „E.on“.

Iš pradžių „Gazprom“ bandė laikytis senosios strategijos, tačiau spaudžiant klientams, koncernui teko nusileisti – visi Europos tiekėjai, ne vien „Gazprom“, keitė sutartis, kad galėtų išsaugoti savo rinkos dalį. Tai galiojo ir Norvegijai, ir Alžyrui, ir kitoms dujas tiekiančioms šalims.

Nors „Gazprom“ dalis mažėjo, vis dėlto koncernas išsaugojo pirmąją vietą ES rinkoje – jam tenka apie ketvirtadalis vidaus vartojimo. Kiek tai kainavo, nežinia, tačiau nuolaidos europiečiams buvo taikomos atbuline data, ką Rusijos kompanija vadino „retroaktyviais mokėjimais“. Tokių mokėjimų rezervas „Gazprom“ biudžete 2012 m. sudaro 201 mlrd. rublių (16,95 mlrd. Lt).

„E.on“ tapo pirma iš trijų bendrovių, padavusių ieškinius Stokholmo arbitražui, kuriai pavyko gauti „Gazprom“ nuolaidą. Bylų nagrinėjimas arbitražo teisme toliau vyksta su Vokietijos kompanija „RWE“ ir Lenkijos „PGNiG“. Pirmoji pernai metais dėl aukštų rusiškų dujų kainų užfiksavo operacinį 800 mln. eurų nuostolį tiekimo ir pardavimo segmente.

O štai „PGNiG“ pasiryžusi iš monopolininkės išsireikalauti 20 proc. nuolaidą dujoms. Bendrovė Stokholmo arbitražo teismo sprendimo tikisi kitų metų pirmame ketvirtyje, tačiau nepraranda vilties pasiekti susitarimą dėl kainų su „Gazprom“ dar iki šių metų pabaigos.

Koncerno „Gazprom“ valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas pareiškė, kad su visais likusiais partneriais kompanija jau baigė derybas dėl kainų peržiūrėjimo.

Metų pradžioje 10 proc. nuolaidą monopolininkė suteikė Prancūzijos bendrovei „GDF Suez“, Vokietijos „Wingas“, Slovakijos „SPP“, Turkijos „Botas“, Italijos „Sinergie Italiane“ ir „Eni“ bei Austrijos „Econgas“.

www.DELFI.lt

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...