captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Dargužaitė: daugiau nei pusė gyventojų pateisina mokesčių slėpimą

Lietuvoje maždaug 2 mlrd. eurų slepiasi šešėlyje, pirmadienį vyriausybėje kalbėjo kanclerė Milda Dargužaitė. Jeigu visuomenė šešėlio netoleruotų, jos teigimu, padidinti pensijas pavyktų dvigubai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Šešėlį išmatuoti nėra taip paprasta, nes, jeigu žinotume, kaip išmatuoti, tai galėtume jį ir surasti“, – konferencijoje apie šešėlinę ekonomiką aiškino kanclerė. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, šešėlinės ekonomikos dalis yra per 2 mlrd. eurų.

„Tai čia yra dalis, kurią surinkę, galėtume padaryti didžiulį proveržį ekonomikoje“, – sakė M. Dargužaitė. Jos tikinimu, valstybė gali tik pagauti ir bausti nusikaltėlius, o tam, kad šešėlinė ekonomika sumažėtų, turi pasikeisti žmonių požiūris į ją.

„Šešėlyje dalyvauja visi, ir kol nepasikeis visuomenės sąmoningumas, negalėsime pasiekti proveržio“, – ji pridūrė, kad, apklausų duomenimis, mokesčių slėpimą pateisina daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų.

„Tikimybė būti pagautiems yra gana didelė užsienyje. Lietuvoje didžioji dalis žmonių sako, kad tikimybė būti pagautiems nemokantiems mokesčių yra labai maža. Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų pateisina mokesčių slėpimą, taigi vogimą“, – aiškino M. Dargužaitė.

Pasak M. Dargužaitės, šešėlinėje ekonomika dalyvauja visi – verslas, vartotojai, visi žmonės, kurie priima bent dalį darbo užmokesčio vokeliuose.

Įmonės, mokančios atlyginimus vokeliuose, nukenčia ypač kriziniais laikotarpiais, nes, neapskaitytoms pajamoms nepasirodant ataskaitose, joms tampa sunkiau pasiskolinti. Oficialiai tik minimalų darbo užmokestį mokančioms bendrovėms sunkiau susirasti verslo partnerių užsienyje.

„Prarandame ir investuotojus, sudarome sąlygas nesąžiningiems darbdaviams. Dėl to tikrai sumažėja investicijų srautai. Ką praranda vartotojai? Neužtikrinama kokybė, nėra vartotojų apsaugos. Pažangioje ES valstybėje tai tikrai neturėtų būti viena iš problemų“, – aiškino M. Dargužaitė.

Lietuvą pagal susižalojimų darbo vietoje skaičių atrodo labai gerai. Kanclerės teigimu, taip yra todėl, kad susižaloja daug neoficialiai dirbančių žmonių, taigi apie tokius atvejus nėra pranešama.

„Labai toleruojame kultūrą, kai sąžiningų mokesčių mokėtojų pinigai yra perskirstomi nesąžiningiems žmonėms. Pirmiausia didžiausia šešėlio dalis yra nelegalaus darbo. Toliau seka prekių pirkimas nelegaliai. Trečioje vietoje yra kontrabanda, akcizų nemokėjimas. Šešėlyje dalyvauja ne tik smulkiosios, bet ir didžiosios įmonės“, – kalbėjo kanclerė.

Pasak jos, šešėlinė ekonomika labiausiai vyrauja statybų, paslaugų, prekybos sektoriuose. Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas pridūrė, kad didžiausias šešėlis stebimas transporto, apgyvendinimo, maitinimo, statybos sektoriuose.

Lengviausia, jo teigimu, „sugeneruoti“ šešėlį yra prekiaujant naudotais automobiliais, taisant automobilius, taip pat statybų sektoriuje.

Vien statybų sektoriuje, policijos duomenimis, šešėlis yra didesnis nei 700 mln. eurų, kai deklaruojamas statybos sektorius viršija 2 mlrd. eurų.

Pasiskundė premjerui

Premjeras Saulius Skvernelis pasakojo, kad raštu į jį kreipėsi mažo regiono statybų įmonės vadovas, prašydamas paaiškinti paradoksą.

„Statybų sektorius, mažas rajonas, iš mano įmonės, kur moku daugiau nei du MMA, darbuotojai bėga į konkuruojančią įmonę, kur mokamas minimalus darbo užmokestis“, – apie verslininko skundą konferencijoje pasakojo premeras.

„Dalis, matyt, sumokama kitais pinigais. Kreipiasi į vieną, kitą instituciją, ir jokios reakcijos. Oficialiai viskas kaip ir gerai, bet realiai nėra geri“, – pridūrė jis.

Jo manymu, valstybės institucijos turėtų griežčiau kovoti su šešėliu, o kiekvienas gyventojas turėtų suprasti šešėlinės ekonomikos žalą ir jos netoleruoti.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close