captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviškas vanduo brangesnis dėl to, kad yra kietas

Pakeisti visus vandens skaitiklius, kur kas dažniau juos metrologiškai tikrinti, o kartu ir didinti vandens pardavimo kainą prireikė veikiausiai dėl to, kad Lietuvoje vanduo yra per kietas.
Kaboompics/Pexels.com nuotr.
Kaboompics/Pexels.com nuotr.

DELFI skaitytojas Tomas nusistebėjo neseniai pašto dėžutėje rastu „Vilniaus vandenų“ pranešimu:

„Maloniai prašome bute sudaryti sąlygas pakeisti geriamojo (šalto) vandens apskaitos prietaisą. <...>. Jeigu nesudarysite sąlygų pakeisti geriamojo vandens skaitiklį(-ius) Jūsų bute, mokestis už geriamąjį vandenį bus skaičiuojamas sumuojant mėnesinę pardavimo kainą <...> taikant dvigubą vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį vienam gyventojui.

Pakeitus ir (arba) įrengus geriamojo šalto vandens apskaitos prietaisą, klientui pradedama taikyti 1 Eur/mėn. (su PVM) mėnesinė pardavimo kaina (abonentinis mokestis).“

Nuostabą skaitytojui sukėlė tai, kad visi skaitikliai jo daugiabutyje yra laiptinėse, o ne butuose, taigi niekas netrukdo juos bet kada pakeisti. Be to, šiuo metu jis moka 0,63 Eur pardavimo kainą per mėnesį. Taigi, dėl skaitiklio pakeitimo abonentinis mokestis jam padidės beveik 60 proc.

Ką klientas darys su atlikusiu skaitikliu?

Kaip paaiškino bendrovės „Vilniaus vandenys“ komunikacijos koordinatorė Raimonda Strazdauskaitė, teisės aktai numato, kad visi klientų naudojami vandens apskaitos prietaisai turi priklausyti vandens tiekėjui. Esą jei klientas naudojasi skaitikliu, kuriam galioja metrologinė patikra, jis bus pakeistas besibaigiant metrologinei patikrai.

Rugsėjo pabaigoje įsigaliojo Ūkio ministro priimtas įsakymas, pagal kurį vandens (tiek karšto, tiek šalto) skaitikliai metrologiškai turi būti tikrinami ne kas 6 metus, kaip buvo iki šiol, o kas 4. Keičiami visi gyventojams priklausantys skaitikliai, kurių metrologinė patikra baigėsi arba baigiasi.

Paklausta, kas daroma su pakeistais skaitikliais koordinatorė paaiškino, kad palieka juos klientams:

„Jei kalbame apie skaitiklius, kurie priklauso klientui, prietaisus su pasibaigusia metrologine patikra nusifotografuojame, nuimame ir paliekame klientui. Vietoje tokio skaitiklio įrengiame savo su galiojančia metrologine patikra.

Jei kalbame apie mums priklausančius skaitiklius, pasibaigus metrologinei patikrai susidėvėję skaitikliai kurį laiką dar saugomi, paskui utilizuojami. Dalis jų, geros būklės yra tvarkomi, atiduodami metrologinei patikrai ir panaudojami.“

R. Strazdauskaitė informavo, kad šiuo metu Vilniuje yra apie 165 tūkst. klientų, kurie naudojasi savo skaitikliais su pasibaigusia, besibaigiančia metrologine patikra ar apskritai neturi įrengto skaitiklio. Esą bendrovė yra įpareigota šiems klientams įrengti skaitiklius su veikiančia metrologine patikra.

Pagal 2015 m. sudarytą ir praėjusį rugpjūtį pratęstą sutartį su bendrove „Vilimeksas“, vilniečiams perkami lenkiški skaitikliai už 7–8 Eur. Maksimali sutarties su šia bendrove vertė – kiek daugiau nei 1 mln. Eur. Tiesa, netrukus „Vilniaus vandenys“ skelbs naują konkursą skaitikliams įsigyti.

Anot „Vilniaus vandenų“ atstovės, skaitiklius keičia įmonės darbuotojai. Tačiau taip pat pasirašytos preliminarios sutartis su šiomis bendrovėmis: „SKDR“, „Grouterma“ ir „Santermita“. Tikslus jų darbų įkainis yra konfidencialus, tačiau bendra galima sutarčių vertė per 3 neturėtų viršyti maždaug 1,6 mln. Eur.

Padalinus šią sumą 165 tūkst. skaitiklių, išeitų, kad vieno jo pakeitimas daugiausia gali kainuoti 9,68 Eur. Taigi, naujas skaitiklis ir jo įrengimas vietoje senojo kainuos apie 17 Eur. Padalijus šią sumą iš 48 mėnesių ir išeina kiek daugiau 0,35 Eur – beveik tiek, kiek padidės abonementinis mokestis gyventojams.

Vis dėlto neaišku, kodėl skaitiklius reikia būtent pakeisti – namas, kuriame gyvena vilnietis Tomas yra pastatytas prieš dešimtmetį.

Kiek kainuoja metrologiškai patikrinti

„Vilniaus metrologijos centro“ generalinio direktoriaus pavaduotojas gamybai Darius Nislaitis informavo, kad šalto vandens skaitiklio, kurio diametras nuo Ds15 iki Ds20 mm (tokio diametro vandens skaitikliai įrengiami daugelyje butų), periodinės patikros įprastinė kaina yra 3,40 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (su juo – 4,11 Eur).

„Techniškai vien tik skaitiklio tiksluminių parametrų nustatymas su patikros stendu gali užtrukti apytiksliai nuo 30 min. iki 50–60 min. ir daugiau, priklausomai nuo naudojamo patikros stendo techninių galimybių“, – paaiškino pavaduotojas ir pridūrė, kad užsakovams gali būti nustatomos ir kitos sąlygos priklausomai nuo užsakomų paslaugų kiekio.

„Vilniaus vandenys“ nepaaiškino, kodėl negali perimti skaitiklių iš gyventojų ir atlikti jų metrologinę patikrą, kuri būtų pigesnė nei nauji skaitikliai ir jų keitimas. O į klausimą, kodėl didėja vandens pardavimo kaina, atsakė taip:

„Atkreipiame dėmesį, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pagal patvirtintą metodiką. Lyginant su kitų didžiųjų miestų gyventojais, vilniečiai moka mažiausią mėnesinę pardavimo kainą. Jei skaitiklis priklauso vandens tiekėjui, tokiu atveju daugiabučiuose gyvenantys vilniečiai moka 9 ct mažiau nei šiauliečiai ir net 40 ct mažiau nei klaipėdiečiai.“

Esą mėnesinę pardavimo kainą sudaro ne tik geriamo vandens apskaitos prietaisų įrengimo, techninės priežiūros, keitimo, metrologinės patikros, remonto ir nusidėvėjimo, tačiau taip pat ir sutarčių sudarymo, sąskaitų parengimo, jų pateikimo bei kitos būtinosios sąnaudos, susijusios su pardavimo veikla.

„Vilniaus vandenys“ Taip pat priminė, kad nuo spalio 1 dienos daugiabučių gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą moka gerokai mažiau. Iki spalio 1 dienos jie mokėjo 1,71 Eur už kubinį metrą, o po jos – 1,36 Eur.

Paklaustas, gal žino, kodėl prireikė keisti įsakymą ir dažniau atlikti metrologines skaitiklių patikras, Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininkas Domas Vasiliauskas svarstė:

„Realiai būdavo nemažai skundų, kad skaitikliai 6 metus neatlaiko to krūvio ir tiekiamo vandens. Kadangi Lietuvoje vanduo yra kietas, tai dažnai pasitaikydavo užkalkėjimas ar kitokie būdai, kurie mažindavo tikslumą. Taip vartotojai galimai galėjo gauti netikslius duomenis.

Be kita ko, kiek man yra žinoma, buvo atlikti tyrimai ir jie parodė, kad 6 metai nėra tikslinga, nes išsikreipia duomenų tikslumas. Ir buvo grįžta prie senos tvarkos, kad patikra galioja 4 metus. Realiai viskas čia padaryta, kad tik būtų geriau vartotojams.“

„Vilniaus vandenys“ teigia esanti didžiausia Lietuvoje vandentiekio bendrovė, kuri eksploatuoja Vilniaus miesto, Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų vandentiekio bei nuotekų tinklus. Bendrovė tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas apie 250 tūkst. klientų.

„Vilniaus vandenys“ tiekia požeminį vandenį iš giluminių gręžinių, kurių gylis 40–180 m. Bendrovė patiekia apie 90 tūkst. kubinių metrų vandens per parą, surenka ir išvalo apie 115,5 tūkst. kubinių metrų nuotekų per parą, vandens vamzdynų ilgis – 1,6 tūkst. km, o nuotekų vamzdynai siekia apie 1,1 tūkst. km.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...