captcha

Jūsų klausimas priimtas

ES pinigų panaudojimas vos juda

Europos Sąjungos lėšų Lietuva iki šiol panaudojusi maždaug šeštadalį. Ekspertai perspėja, dėl lėto tempo iki 2020-ųjų visų pinigų Lietuva gali nespėti investuoti, todėl nepanaudotas lėšas tektų grąžinti. Finansų ministerija ramina – tempas, palyginti su kitomis ES šalimis, esąs geras.
Struktūrinių investicijų konsultavimo centro direktorius G. Bleizgys, DELFI.lt nuotr.
Struktūrinių investicijų konsultavimo centro direktorius G. Bleizgys, DELFI.lt nuotr.

Keliams tiesti, pastatams renovuoti, švietimui tobulinti, o apskritai – ekonomikai gerinti – Europos Sąjunga Lietuvai per septynerius metus numačiusi beveik 7 mlrd. eurų. Nuo finansinio laikotarpio pradžios praėjo beveik ketveri metai, tačiau už atliktas investicijas projektų vykdytojams iki šiol išmokėta kiek daugiau nei 1 mlrd. eurų, o tai – vos penkiolika procentų visos skirtos sumos. Negana to, daugiau nei 60 procentų pinigų, per 4 mlrd. Eurų – tik planuojami. O iki šio finansinio laikotarpio pabaigos liko kiek daugiau nei 2 metai.

Dokumentus norintiesiems ES pinigų rengiantys konsultacijų specialistai sako, šitaip vėluojant, didelė rizika dalį lėšų prarasti, o tai šaliai itin nepalanku, nes po 2020 m. dėl augančio ūkio tokios gausios sumos kaip iki šiol iš Briuselio greičiausiai nebus.

„Per 20 metų savo darbo su ES fondais tokios situacijos dar nesu turėjęs. Buvusi, ankstesnė socialdemokratų vyriausybė, aš sakyčiau, kad neveiksni kažkokia buvo. Nežinau, ką jie darė, kodėl taip atsitiko. Tai tuos pinigus pradėti planuotis buvo galima 2012-2013 m., bet tuo metu niekas nebuvo daroma, o nuo 2014 iki 2016 m. beveik niekas, o po to pasikeitė vyriausybės, atėjo nauja valdžia ir jai reikėjo laiko susiorientuoti, kaip čia kas yra“, – pasakojo Struktūrinių investicijų konsultavimo centro direktorius Gintaras Bleizgys.

Buvęs Premjeras sutinka, kad vėlavimų būta, pavyzdžiui, Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijose, bet kitos esą rodė net geresnius rezultatus nei tikėtasi.

„Atėjusi nauja vyriausybė sustabdė visus projektus, nesvarbu, ar jie finansuojami iš ES biudžeto, ar iš valstybės investicinės programos. Faktiškai naujoji Vyriausybė pasakė, kad jie norėtų įvertint visu projektus, kurie buvo pradėti, įsitikinti, ar jie  reikalingi Lietuvai, ir ar teisingai yra priimti sprendimai juos finansuoti. Tai užtruko nemažai laiko, o kitų projektų finansavimas nebuvo pradėtas. O paraiškų priėmimas prasidėjo, kiek aš žinau, vasaros metu ir šiuo metu turim tokį rezultatą“, – telefonu sakė buvęs premjeras Algirdas Butkevičius.

Finansų ministerijos teigimu, greitai investuoti pinigus, pavyzdžiui į infrastruktūrą, nėra sudėtinga, tačiau tai nebūtų efektyvu, nes, jei jos niekas nenaudos, išlaikyti teks už visų mokesčių mokėtojų pinigus. Todėl orientuojamasi esą į kokybę, ir grąžinti pinigų tikrai neteks.

„Pačioje Europos Sąjungoje atrodome gana neblogai – vieni pirmaujančių, nes bendras visų ES investicijų lygis yra pakankamai žemas dėl tokių priežasčių, kad pati fondų politika reformavosi, buvo uždėta daugiau kokybinių reikalavimų investicijų efektyvumui, jų tvarumui, ir kai kurios šalys nebuvo pilnai tam pasiruošusios ir turėjo įgyvendinti aibę įvairių reikalavimų, kad galėtų tas investicijas naudoti“, – pasakojo Finansų ministerijos ES investicijų departamento direktorius Ramūnas Dilba.

Ekonomistų vertinimu, vėlavimas nėra geras ženklas, tačiau situacija ne tragiška. Dabar esą svarbiausia tinkamai pasirinkti prioritetines sritis.

„Kas mane jaudina, tai yra, pirmiausia, kad mes sugebėtumėme šį kartą ir, ko gero, jau paskutinį kartą tokia apimtimi pasinaudoti ES lėšomis būtent regioninės dimensijos prasme. Aš įsivaizduoju, kad antrąjį finansinį laikotarpį mes turėtume išnaudoti regioninei atskirčiai mažinti, ekonomikos plėtrai regionuose, ir šitas aspektas man atrodo svarbesnis nei tas vangus įsibėgėjimas“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

„Žiūrint į šitą finansinę perspektyvą ir į kitą, nes tuoj prasidės derybos dėl sekančios perspektyvos pinigų, tai norėtųsi, kad nustotume išskirtinai koncentruotis į statybas, o pagalvotume apie tai, kaip reiktų sustiprinti mūsų švietimą, kaip sustiprinti pramonės konkurencingumą, investuojant į pramonės skaitmenizavimą, kas yra labai svarbi sritis“, – kalbėjo „Danske Banko“ vyr. Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.

Prognozuojama, kad projektų proveržis turėtų pasimatyti kitų metų 2 ir 3 ketvirtį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...