captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekonomistai įspėja: prekybininkai pjauna šaką, ant kurios patys sėdi

Mažesni svoriai už buvusių didesnių kainą. Pigesnės sudedamosios dalys. Ir vis brangiau. Tokius pastarojo meto su maisto produktais susijusius pokyčius matantys ekonomistai sako – prekybininkai ir gamintojai pjauna šaką, ant kurios sėdi, žmonės jau perka kukliau. Prekybininkai neslepia – kainos šalyje nemažės, o rinkos traukimąsi, jei toks prasidės, lems tai, kad pati Lietuva traukiasi – sustabdyti emigracijos politikams nepavyksta.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kas išsklaidytų pirkėjų liūdesį ir pagerintų prekybininkų nuotaiką, svarstyta Vilniuje. Naujoves siūlančios kompanijos sako: bent jau kaštus prekybininkams mažintų technologijų diegimas. Pavyzdžiui, toks įrenginys naudojamas Estijos mažmenininkų. Pirkėjas jį pasiima su savim, ir, keliaudamas po parduotuvę, skenuoja į krepšelį dedamas prekes. Ir išeidamas jis tiesiog paspaudžia, kad nori susimokėti.

Nereikia kasų, nereikia kasininkų, štai jau ir taupymas. Galvoti, kaip elgtis toliau, prekybos įmones verčia pardavimų rezultatai – sustojo prekiaujančiųjų maistu apyvarta. Bet kainos keliamos. Metinė infliacija Lietuvoje – beveik 5 proc.

„Kyla darbo užmokestis ir labai didelė pagunda kelti, ne tik kad pardavimų kiekį didinti, bet taip pat ir kainas. Tai yra lengviausias būdas pasididinti savo pajamas. Tiek prekybininkams, tiek ir gamintojams, tiek ir paslaugų teikėjams. Ir Lietuvoje, jeigu bendrai pažiūrėjus statistiką, pagrindinis veiksnys mažmeninės prekybos augimo jau yra ne kiekio augimas, augimas sulėtėjo, žemiau 3 proc. nukrito, o būtent kainų augimas“, – sakė banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.

„Lidl“ atėjimas jau iš savęs privertė pasimažinti sąnaudas ir pergalvoti procesus. Dabar, reiškia, ar sąnaudų mažinimas reiškia kainų mažinimą, čia jau atskiras klausimas, ar pelno didinimą. Aš nekompetentingas diskutuot apie tai, ką prekybininkai daro su padidėjusiu efektyvumu. Tačiau, esant konkurencinei kovai, esant didesniam efektyvumui, egzistuoja galimybė mažinti kainas. Taigi, automatiškai prekybininkai su visu šituo iššūkiu, kuris yra mažesnės kainos poreikis, gali geriau tvarkytis diegdami technologijas“, – kalbėjo „StrongPoint“ tarptautinio technologijų kūrimo ir vystymo padalinio vadovas Evaldas Budvilaitis.

Atskirų tinklų pelno statistikai neskelbia, bendras – beveik pusė milijardo eurų. Prekybos įmonės aiškina, dar mažinti maržų jau neina, o dalį kaltės dėl kainų turi prisiimti politikai, galvojantys vien apie draudimus ir nesugebantys sustabdyti emigracijos. Esą jei, traukiantis Lietuvai, ims trauktis ir mažmeninės prekybos rinka, pirkėjams geriau nebus.

„Sklando, kad prekybos sektorius, prekybininkai – tai aukso kasyklos, ir tai yra labai pelningas verslas ir panašiai. Tai visi turėtų išsiimti ir kurti parduotuves. Tai yra visiškai teisybės ir tiesos neatitinkantys tokie pamąstymai ir teiginiai. Pasižiūrėkime į paskutinius kelis metus. Prekybinių tinklų išėjo daugiau, negu atėjo. Tai vyksta ne dėl to, kad jiems buvo per gerai, bet dėl to, kad rinka buvo per maža, besitraukianti, ir, be abejo, buvo nepelninga. Tas žmonių, pirkėjų mažėjantis skaičius, nuperkamų prekių mažėjantis skaičius, jisai kartais nepalieka tiesiog kitos išeities kaip tik tai didinti kainas“, – teigė Prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.

Ekspertų teigimu, prekybos tinklai jau kopijuoja vieni kitus, mažina produktų svorį, pigesnėmis keičia sudedamąsias dalis. Bet to esą negana, rinkos stagnacija labai reali, nes vienų žmonių pirkimą stabdo pajamos, kitiems, turintiems pinigų – tokių maždaug trečdalis visų pirkėjų – vartojimas nėra panacėja, jie orientuojasi į mažiau, ko nors išvis atsisako, pavyzdžiui mėsos.

„Kai kalbame apie vartotoją, reiktų išskirti tas dvi Lietuvas. Kaip bebūtų liūdna pasakyti. Pirkėjų pasirinkimą lemai labai skirtingi faktoriai. Jeigu turtingieji ieško įdomesnio asortimento, nišų, geresnės kokybės, natūralumo, tai tie, kurie stengiasi išlikti, jie ieško tik žemų kainų, jie medžioja akcijas, jei yra visiškai nelojalūs ir tiesiog pikti vartotojai“, – kalbėjo „BALTMI Baltic Market Insights“ verslo plėtros vadovas Artūras Urbonavičius.

Ekonomistų teigimu, maisto brangimas tęsis, kol žmonės pirks, gal metus-dvejus. Bet vėliau kainų burbulas esą vis tiek sprogs. Ir tai nebus gerai pačiam prekybos sektoriui. Šio atstovai sako – tada sunkumų bus ir valstybei, dėl mokesčių negavimo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...