captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įspėja dėl cukraus mokesčio: ties tuo nebūtų sustota

Cukraus mokestis arba politikų noras apmokestinti gazuotos gėrimus yra labai prasta idėja, dėl kurios nukentėtų tik patys pirkėjai, o valstybinės alkoholio parduotuvės keltų ne vieną grėsmę.
Sylvanus Urban/Unsplash nuotr.
Sylvanus Urban/Unsplash nuotr.

Tokias mintis renginyje „Baltic Retail Forum“ išsakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Jis teigė, kad įvedus cukraus mokestį produktai pabrangtų ir dėl to nukentėtų patys vartotojai, ypač žemesnių pajamų, o valdžios užmojai kurti valstybines alkoholio parduotuves, vaistines, netgi bankus kelia baimę.

„Bijau, kad jei valdžia turės savo parduotuvių tinklą, ras ten ką pardavinėti, – sakė jis pabrėždamas, kad vien gazuotais gėrimais gali būti neapsiribota. – Be to, jeigu valstybė pati reguliuos kainas, ir ateis krizė, tai kaip tada bus sureguliuotos kainos“, – retoriškai bandė klausti jis.

Atskleidė, į kokių produktų kainų pokyčius reaguojame jautriausiai

Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai prabilus apie galimą cukraus mokestį pridėtinio cukraus turintiems produktams, pirmiausia, saldiems gazuotiems gėrimams – visuomenė sujudo.

Ž. Šilėnas sako, kad toks mokestis būtų nepagrįstas ir nepateisintų deklaruojamų tikslų – skatinti visuomenę vartoti sveikesnius produktus.

„Planai apmokestinimo yra, negirdėjau, kad paskutiniu metu valdžia būtų išsigandusi ir atsisakytų savo užmojų, bet paskui gali sekti ir saldumynai, kitos prekės. Jeigu kad ir vieną gėrimą apmokestintų, manau, kad ties tuo nebūtų sustota“, – mąsto jis.

Ž. Šilėnas sako, kad valdžios aiškinimai, kad cukraus mokestis būtų įvestas dėl paties žmogaus gerovės jam yra nerimtas ir netgi įžeidžiantis: „Šitas argumentas yra labiausia įžeidžiantis žmogų, nes ji sako: tu pats nesupranti, kaip valgydamas bandeles sau kenki, tai mes tau pasakysime.“

Jis parodė aibę visame pasaulyje atliktų tyrimų, kuriuose išryškėja, kad kainos turi išaugti itin stipriai, kad vartotojai jų mažiau pirktų.

„Šie tyrimai rodo kainos ir paklausos elastingumą, vadinasi, kiek padidinus produkto kainą – sumažės jo vartojimas. Dauguma jų rodo, kad jei apmokestintume visą grupę – pavyzdžiui, visus gazuotus saldžius gėrimus – žmonės nenustotų jų vartoti“, – pažymi.

Tačiau jei cukraus mokestis būtų taikomas pakaitalų turintiems produktams, tai turėtų įtakos jo vartojimo sumažėjimui, nes pirkėjai paprasčiausia rinktųsi pakaitalą.

„Jei apmokestintume tik tuos gėrimus, kurių pavadinimas, pavyzdžiui, prasideda raide C, žmonės rinksis pakaitalą – gėrimą, kurio pavadinimas prasideda raide P, ir tiek“, – sakė jis.

Ž. Šilėnas pateikė lentelę, kurioje atsispindi, į kokių produktų kainų pokyčius vartotojai nereaguoja jautriai ir vis tiek jų daug perka.

Tai – bulvės, margarinas, paukštiena, pienas, padažai.

Užtat į pyragų ir bandelių, duonos produktų, jautienos, ėrienos kainos pokyčius vartotojai reaguoja jautriau.

Gana neutraliai vartotojai reaguoja į gazuotų gėrimų, vaisių, sviesto kainų svyravimus, tačiau tyrimai rodo, kad į visas šias prekes, net ir tas, į kurių kainų pokyčius pirkėjai reaguoja jautriau, reakcija vis tiek nelabai žymi, neiššaukianti masinio elgesio nepirkti.

„Taigi išvados tokios, kad norint pasiekti, jog žmonės vartotų mažai tam tikrų produktų, kainas reikėtų didinti labai daug, o jei mokestis bus mažas, jis tikrai neveiks ar veiks ribotai, ir cukraus mokestis būtų tik resursų švaistymas. Arba, aišku, tas mokestis turi būti labai didelis, o tai kirs per kišenę, aišku, patiems neturtingiausiems, jie vėl būtų skriaudžiami“, – sako jis.

Peikė politikų užmojus

Be cukraus mokesčio valdantieji taip pat iškėlė ir valstybinių alkoholio parduotuvių idėją. Ž. Šilėnas atkreipia dėmesį, kad politikai, siūlydami tokius pasiūlymus, pirštu baksnoja į Skandinaviją ir teigia, kad remiasi šiuo pavyzdžiui, tačiau Ž. Šilėnui taip neatrodo.

„Šioje vietoje turbūt esu „iššnekėjęs“ daugybę popierių. Valdžia sako, kad ji kopijuoja Skandinaviją, tačiau meluoja. Visų pirma, ten specializuotose parduotuvėse nėra pardavinėjamas visas alkoholis, tik stiprus, o pas mus norima visą pardavinėti alkoholį tose parduotuvėse.

Taip pat nuo kitų metų alkoholio galės įsigyti tik 20 metų sulaukę asmenys. Skandinavijoje iki 20 m. asmuo negali nusipirkti spec. parduotuvėse tik stiprių gėrimų, tačiau jis gali laisvai juos vartoti baruose“, – pasakoja jis.

Taip pat jį gąsdina, kad sukūrus valstybinių alkoholio parduotuvių tinklą, jose pamažu atsiras ir daugiau produktų, o valdžia galės reguliuoti kainas, kaip nori.

„Jeigu parduodamas vynas, juk prie jo puikiai tinka sūris, – juokdamasis davė užuominą.

– Aš matau dvi grėsmes. Pirma, korupcijos. Toje pačioje Švedijoje, kuri atrodo kaip tyrumo įsikūnijimas, yra ne vienas atvejis, kad už patekimą į monopoliją imtasi korupcinių veiksmų, kitaip tariant, verslininkai papirkinėjo verslininkus, kad patektų į parduotuves. Įsivaizduokite, jei tu turi užpirkinėti vyną visai Lietuvai – kokios atsiveria galimybės.

Kita – būtų aukštas neapskaitytas alkoholio vartojimas – per sieną ir pan., spec. parduotuvės to neišspręs“, – sako jis.

Lygiai taip pat Ž. Šilėną neramina mintys kurti valstybines vaistines, bankus.

„Tikiuosi, valdžią pavyks įtikinti, kad tai, ką sumąstė, yra neprotinga“, – reziumavo jis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...