captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Šapoka: Lietuvoje daug dirbantieji neišlipa iš skurdo

Lietuvoje daug dirbantys žmonės nesugeba išlipti iš skurdo, o turtingieji neretai turtus sukaupia nelegialiai, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. Todėl, jei norima sumažinti pajamų nelygybę, turi būti kovojama su šešėliu ir korupcija.
Alexander Trukhin/Unsplash nuotr.
Alexander Trukhin/Unsplash nuotr.

„Smarkiai dirbantys žmonės visgi negali išlipti iš skurdo, tai yra didesnė problema. Dalis tų, kurie sukaupia turtus, tą padaro nesąžiningai, dėl korupcijos, sukčiavimo, dėl elementarių vagysčių“, – Vilniuje vykstančioje konferencijoje apie pajamų nelygybę žurnalistams sakė V. Šapoka.

Anot Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, siekiant mažinti pajamų nelygybę reikia pirmiausiai susidoroti su šešėline ekonomika.

„Mes galime vartytis kūlversčiais, bet nieko nepavyks, kada ketvirtadalis ekonomikos yra šešėlyje“, – tikino V. Vasiliauskas.

Jis tikino, kad problema yra visuomenės požiūris bei netinkamas mokesčių administravimas.

„Pirmiausiai negerai yra su mūsų galva ir galva tų, kurie taip šneka. Mokesčių nemokėjimas yra vagystė ir kol mes visoje valstybėje tai toleruosime, kol vyraus toks požiūris, kad, ai, nesumokėjau, kol nueina byla iki sprendimo, gana porą metų lygtinai. (...) Mes nesame drakonų valstybė, kur atima viską per mokesčius. Du esminiai momentai – sistema kaip tokia vietomis neveikia, ir antras dalykas – negali būti selektyvaus mokesčių administravimo, kuris, drįstu teigti, iki neseno laiko buvo“, – teigė V. Vasiliauskas, paklaustas, kodėl vengiama mokėti mokesčius.

BNS nuotr.

Anot jo, dėl korupcijos, kai vienas asmuo daug dirba, tačiau nesukaupia turto, o kitas – nelegaliai susikrauna turtus, skatina socialines problemas, nepasitenkinimą valstybe ir emigraciją.

Anot centrinio banko vadovo, šalyje būtina pertvarkyti mokesčių sistemą, pensijų fondus bei švietimo sistemą. V. Vasiliauskas aiškino, kad pertvarkant švietimo sistemą, būtina investuoti ne į infrastruktūrą, o pradėti investuoti į mokslo kokybę ir jo prieinamumą. Tuo metu kiti pačia mokesčių sistemą jis siūlo pertvarkyti iš esmės – ieškoti naujų mokesčių, pertvarkyti tarifus, peržiūrėti mokesčių progresyvumą ir panašiai.

„Tikrai sutinku, kad mažiausiai uždirbančių asmenų apmokestinimą reikia spręsti, bet ties čia nereikia sustoti, reikia plėsti pajamų bazę, su papildomų objektų apmokestinimu, su darbo vietos apmokestinimu ir pagrindinis dalykas yra priemonės, kurios padėtų išvilkti iš šešėlio žmones, kad jie pradėtų tikėti viešaisiais finansais. Ir čia aš nematau kitų būdų, kaip jungimą „Sodros“ įmokų ir gyventojų pajamų mokesčio ir tokiu būdu popierinį atlyginimą paversti realiomis pajamomis“, – sakė centrinio banko vadovas.

Finansų ministras teigė, kad mokesčių sistemą reikia padaryti „paprastesnę ir teisingesnę“. Tačiau jis atsargiai vertina progresinius mokesčius kaip pajamų nelygybės mažinimo priemonę, nes mažai žmonių gauna dideles pajamas, tad tai būtų „politinis simbolis“.

Anot V. Šapokos, papildomus mokesčius turtui galima svarstyti, tačiau jis teigia, kad tai situacijos Lietuvoje iš esmės nepakeistų.

„Šituos dalykus būtina svarstyti ir neabejotinai tą darysime, bet reikia prisiminti faktą, kad Lietuvoje turto sukaupta trigubai mažiau nei Europos Sąjungoje, tai jei norėtume iš turto mokesčių gauti dideles pajamas, pas mus tarifai turėtų būti trigubai didesni. Bet visuomet galima svarstyti, kaip efektyviai prabangos turtui tuos dalykus sutvarkyti, todėl siūlome papildomai apmokestinti prabangų turtą“, – tikino V. Šapoka.

BNS nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka tikina, kad viena pagrindinių problemų yra nepakankamas biudžeto perskirstymas. Nors, anot jo, mokesčių sistemoje yra progresyvumo požymių, akivaizdu, kad pajamų nelygybė toliau didėja, tad tokia sistema neveikia.

„Bet galiausiai rezultatą matome, kai pajamų nelygybė yra didelė ir būtent tas instrumentas, kai mokesčiai ir plius dar socialinės išmokos socialinę nelygybę sumažina nežymiai, išvados tokios, kad mūsų perskirstymas veikia netinkamai“, – teigė R. Lazutka.

Eurostato duomenimis, Lietuvoje pajamų nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje ir toliau auga. 2012 metais po 20 proc. daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų pajamos skyrėsi 5, o 2016 metais – jau 7 kartus. Bendrijos vidurkis yra 5 kartai.

Be to, skurde gyvena kas penktas Lietuvos gyventojas, didelė jų dalis – dirbantys, tačiau gaunantys mažas pajamas, taip pat bedarbiai ir pensininkai, teigia Lietuvos bankas.

Anot centrinio banko, pajamų nelygybę mažintų didesnis biudžeto perskirstymas. Pagal biudžeto ir BVP santykį pernai Lietuva buvo ES valstybių sąrašo pabaigoje: pagal surenkamas pajamas (34,5 proc. BVP) – trečia nuo pabaigos, o pagal išlaidas (34,2 proc. BVP) – priešpaskutinė.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...