captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kas Lietuvoje labiausiai nukentės, kai išseks ES paramos upės?

Kai nuslūgs ES parama, pamatysime, kas maudėsi be kelnaičių, LRT.lt sako „Luminor“ vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas. „Manau, kad tų besimaudančių be kelnaičių bus gana daug, ypač savivaldybėse, tokie bus ir universitetai. Universitetai turės keisti sistemą arba užsidaryti“, – kalba ekonomistas. Pasak jo, didžioji dalis gyventojų, išskyrus kai kurias grupes, didelio smūgio nepajus, o poveikis šalies ekonomikai bus vienkartinis ir gali turėti netgi teigiamų pasekmių.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė sako, kad kol kas anksti spręsti, kokios ES biudžeto apimtys bus po 2020-ųjų ir kaip lėšos bus skirstomos: tai esąs būsimų derybų, kuriose Lietuva sieks užsitikrinti adekvatų finansavimą svarbiausioms sritims, objektas.

„Lietuvai skiriamas finansinis paketas 2021–2027 metų programavimo periodui priklausys nuo to, kokia Sanglaudos politikos lėšų paskirstymo metodika bus naudojama. Konkrečiai šaliai narei tenkantis ES fondų lėšų dydis ir panaudojimo taisyklės priklauso nuo atitinkamos šalies regionų klasifikacijos į kategorijas. Jeigu planuojant Sanglaudos politiką po 2020 metų būtų remiamasi ta pačia metodika, tikėtina, kad Lietuva būtų priskirta pereinamųjų regionų kategorijai, o to pasekmė – reikšmingai sumažėjusios ES fondų lėšos Lietuvai“, – aiškina viceministrė.

Didžiausias smūgis – universitetams

Ekonomistas Ž. Mauricas sako, kad, kai nuslūgs ES parama, pamatysime, kas maudėsi be kelnaičių. Tų besimaudančių be kelnaičių, pasak pašnekovo, bus gana daug, ypač savivaldybėse, tokie bus ir universitetai. Universitetai turės keisti sistemą arba užsidaryti.

„ES fondų lėšomis labai gausiai pasinaudojo aukštasis mokslas. Jau stebime pirmuosius universitetų, matančių, kad kaulas sumažės, žingsnius – vyksta jungimaisi. Manau, kad aukštajam mokslui bus tikrai didelis smūgis. Konsolidacija anksčiau ar vėliau turės įvykti.

Kils ir dėstytojų trūkumo klausimas, nes iš atlyginimų retas dėstytojas gyvena, dažniau – iš ES projektų pinigų. Kai baigsis projektai, nemanau, kad bus daug norinčių dirbti už dėstytojų atlyginimą. Jei nebus žmonių, nebus kokybės, studentų, ir bus smigimas į dugną. Taigi kas bus po to, kai baigsis ar smarkiai sumažės ES finansavimas, universitetai turi galvoti jau dabar“, – teigia ekonomistas.

Dar vieni didieji ES lėšų naudotojai valstybės sektoriuje – valstybės valdomos įmonės, tokios, kaip „Lietuvos geležinkeliai“, kurioms parama sumažės, pažymi Ž. Mauricas. Dėl to, pasak pašnekovo, įmonių projektai veikiausiai nenukentės, tačiau gali tekti pamažinti darbuotojų skaičių.

BNS foto nuotr.

Pajus savivaldybės

Taip pat poveikį, kuris priklausys nuo to, kiek sumažės finansavimas, ekonomisto teigimu, pajus regionai, nes nemažai ES lėšų įsisavino savivaldybės ir įvairios jų įmonės: „Nepanašu, kad centrinė valdžia bus pasirengusi užkamšyti tas skyles, skirti pinigus regionams, ypač tuštėjantiems. Taigi savivaldybėms aukso amžius baigsis. Ne gyventojams – gyventojams tas finansavimas neatėjo. Tačiau valstybės aparatas neišvengiamai turės sumažėti, sumažinti darbuotojų skaičių, o tai dar labiau didins atotrūkį tarp centrinės valdžios ir periferijos.“

Privatus sektorius, pasak Ž. Maurico, ES paramos sumažėjimą pajus mažiau nei viešasis, nes ES parama privačiose įmonėse labai dažnai buvo naudojama tiems projektams, kurie ir taip būtų įgyvendinti.

„Įmonės paramą naudojo tam, kad sumažintų savo kaštus, tad tuo požiūriu didelių sukrėtimų nebus. Atsiranda nemažai įmonių, kurios apskritai atsikrato tos paramos, nes yra labai daug papildomų reikalavimų, dokumentų pildymo. Ypač jei sumos smulkesnės, įmonėms nelaba apsimoka veltis į tuos dalykus“, – aiškina pašnekovas.

Bus ir teigiamo poveikio

Ž. Mauricas prognozuoja, kad dėl ES finansavimo pokyčių šalies ekonomikos augimo lėtėjimas gali siekti 2–3 proc. Jei finansavimo sumažinimas būtų drastiškesnis, lėtėjimas galėtų būti didesnis.

„Tačiau manau, kad lėtėjimas didesnis nebus. Jei biurokratai nesugalvos beprasmių projektų vykdyti toliau jau be pramos ir pakelti mokesčius, kas gali būti, tai poveikis bus vienkartinis. Vienais metais augimas bus mažesnis ar nulinis, bet kitais – vėl sieks 2–3 proc.

Aišku, tai gali paveikti vidaus vartojimą, augimo pagreitis turėtų sumažėti. Bet tam tikra prasme tai nebus blogai, nes gal suvaldys ir infliaciją. Dabar lengvai gaunamos paramos lėšos tam tikra prasme kelia kainas. Taigi statistiškai jausis, kad sumažėjo vartojimas, nes pinigų srautas į Lietuvą sumažės, tačiau konkurencingumui tai bus naudinga“, – kalba ekonomistas.

BNS foto nuotr.

Tiesa, pasak pašnekovo, kad ir kaip keistųsi ES finansavimas, visi ES pinigai neišgaruos dar ir todėl, kad nemaža dalis ES paramos yra paskirstoma per investicinius fondus. Tie pinigai vis tiek „suksis“ ekonomikoje, nes tai jau nėra pinigų davimas, tai yra jų paskolinimas.

„Tačiau Finansų ministerija galėtų iš anksto rengtis ES lėšų sumažėjimui, nes tai juos tiesiogiai liečia per valstybės investicijų programą. Ji turės būti smarkiai apkarpyta, ir klausimas, iš kur bus imamos lėšos – ar tai bus mokesčių kėlimai, kas tikrai būtų negerai ekonomikai, ar tos investicijos bus mažos. Jie turėtų apie tai galvoti, tačiau negalvos – tai jie darys paskutiniais metais“, – svarsto Ž. Mauricas.

Pažeidžiamiausius sektorius vis dar bando identifikuoti

Finansų viceministrė L. Maskaliovienė pastebi, kad Lietuvos viešųjų finansų priklausomybė nuo ES fondų lėšų dažnai įvardijama kaip problema, galinti turėti didelę įtaką Lietuvos ekonomikos raidai ateityje. Todėl, pasak jos, šiuo metu analizuojama, kokie ūkio sektoriai yra pažeidžiamiausi.

„Įvertinus skirtingų ūkio sričių „priklausomybę“ nuo ES investicijų, būtina pabrėžti tai, kad, siekiant sumažinti šią priklausomybę, ES fondų investicijos turėtų papildyti, o ne konkuruoti su kitais ES finansavimo šaltiniais, kaip antai EFSI, Horizon2020.

Būtina užtikrinti skirtingų instrumentų derinimo galimybes ir siekti suvienodinti jų įgyvendinimo sąlygas ne tik projektų vykdytojams, bet ir lėšas administruojančioms institucijoms. Taip pat ilgainiui reikėtų išsamiai vertinti galimybes konsoliduoti skirtingus europinius, tarptautinius ir nacionalinius viešųjų investicijų finansavimo šaltinius, siekiant efektyvesnio ir harmonizuoto jų valdymo“, – kalba finansų viceministrė.

Pašnekovė pažymi, kad, ruošiantis būsimam ES fondų investavimo etapui Lietuvoje, ypač svarbus kokybiškas ir atsakingas strateginis planavimas. Tam finansų ministerijos užsakymu buvo atliktas 2014–2020 metų ES fondų investicijų poveikio Lietuvos ūkiui ir plėtros prioritetų 2021–2027 metams vertinimas.

„Jame pateikta Lietuvos ūkio raidos strateginė analizė ir prognozės bei pagrindiniai siūlymai, kurie leistų tinkamai pasiruošti būsimoms investicijoms, ir didžiausiai jų naudai. Minėtoje vertinimo ataskaitoje teigiama, kad viena iš pasirengimo būsimam ES fondų lėšų programavimui išankstinių sąlygų – regioninės specializacijos išgryninimas, numatant aiškią regionų specializaciją ir išteklius bei gebėjimus, reikalingus tai specializacijai įgyvendinti. Tuo tarpu investicijos į inovacijas planuojamos labiau išsivysčiusiuose regionuose. Taip pat būtinos reformos nukreiptos į darbo jėgos didinimą, investicijų skatinimą ir efektyvumo prielaidų sukūrimą“, – teigia L. Maskaliovienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...