captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniaus NT rinka šyla, bet akivaizdžių krizės požymių dar nėra

Šveicarijos bankui „UBS“ pranešus apie kylančias nekilnojamojo turto burbulo rizikas kai kuriuose didžiuosiuose pasaulio miestuose, Lietuvos ekspertai suskubo pasisakyti apie kaistančią Vilniaus rinką. Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus viršininko Dariaus Kulikausko teigimu, rinkoje iš tiesų juntamas „šilimas“, todėl ji šiuo metu stebima pro padidinamąjį stiklą.
D. Goldo/unsplash.com nuotr.
D. Goldo/unsplash.com nuotr.

Pasak D. Kulikausko, aktyvumas šalies būsto rinkoje pastaruoju metu buvo nemažas. Vienas svarbiausių rinkos „įšilimo“ požymių – santykinis būsto rinkos aktyvumo didėjimas visoje šalyje. Šiuo atžvilgiu rinka jau yra pralenkusi ir istoriškai didžiausią lygį, buvusį prieš 2008–2009 metų krizę.

Būsto kainos auga dviženkliais tempais

Be to, Lietuvos bankui nerimą kelia dviženkliai būsto kainų kilimo tempai. Statistikos departamento duomenimis, 2017 metų du pirmus ketvirčius iš eilės būsto kainos augo 10,2 proc. per metus. „Tai tikrai nemažas augimas, peržengęs ir atlyginimų, ir nuomos kainų kilimo spartą. Vidutinio darbo užmokesčio šalyje augimas antrojo ketvirčio pabaigoje sudarė truputį mažiau nei 10 proc. Kai būstas brangsta greičiau, nei auga gyventojų atlyginimai, jį įpirkti darosi vis sunkiau“, – 15min sakė D. Kulikauskas.

Lietuvos banko atstovo teigimu, skirtumą tarp atlyginimų augimo ir būsto kainų kilimo greičio gali lemti daugelis veiksnių. Pavyzdžiui, mažos paskolų ir indėlių palūkanos lemia, kad paskolos įmoka perkančiajam būstą atrodo palyginti nedidelė, o turintys santaupų piliečiai negauna apčiuopiamų palūkanų už indėlius ir ieško, kur investuoti turimas lėšas. To rezultatas – rinką „šildantys“ investuotojai, mat dalis gyventojų būstą perka nuomai, siekdami įdarbinti sukauptas santaupas.

„Įvairiais vertinimais, 2016 metais Vilniuje kas trečias naujas butas buvo perkamas nuomai. Kitaip tariant, šiuo metu nekilnojamojo turto rinka šilta, todėl būtina ją įdėmiai stebėti ir nuolat vertinti, ar dėl to nesiformuoja rimti disbalansai, kokius matėme 2006–2008 metų laikotarpiu“, – sakė D. Kulikauskas.

Nors kaista, bet apie krizę kalbėti anksti

D. Kulikauskas 15min teigė, kad kredito ir būsto rinkoje šiuo metu, nors ir šilta, bet tikrai nėra tokių akivaizdžių neatitikimų, kuriuos stebėjome prieš 2009 metų krizę. „Skirtingai nei prieš 2009 metų krizę, šiuo metu Lietuvoje taikomos tam tikros finansiniam stabilumui užtikrinti skirtos priemonės. Šias priemones galima būtų skirstyti į saugančias besiskolinančius ir stiprinančias pačias kredito įstaigas“, – kalbėjo jis.

Šiuo metu Lietuvoje galioja tokios finansinį stabilumą užtikrinančios priemonės:

1. Priemonės, didinančios pasiskolinusių šeimų atsparumą tiek nepalankiai rinkos raidai, tiek tokioms problemoms kaip darbo netekimas:

Pradinio įnašo reikalavimas – 15 proc. būsto vertės;

Paskolos grąžinimui turėtų būti skiriama ne daugiau kaip 40 proc. mėnesio pajamų;

Prieš išduodami paskolą bankai padaro palūkanų augimo testą. Paskolos grąžinimui neturėtų būti skiriama daugiau nei pusė šeimos pajamų palūkanoms paaugus iki įprasto vidutinio laikotarpio lygio – 5 proc.;

Taip pat paskolos nebegalima atidavinėti visą gyvenimą – nustatyta maksimali paskolos trukmė – 30 metų.

2. Papildomi kredito įstaigų rezervai, kurie galėtų būti naudojami įvairių nuostolių, atsiradusių ekonomikai ar finansų sistemai sunegalavus, padengimui:

Kitų sisteminės svarbos įstaigų rezervas (SEB, Swedbank ir DNB – 2 proc.,

Šiaulių bankui – 0,5 proc. papildoma atsarga nuo banko turto) – nustatytas didžiausioms finansų sistemos institucijoms, kad šios būtų atsparesnės nepalankiai ekonomikos raidai;

Kapitalo apsaugos rezervas (2,5 proc. papildoma atsarga nuo banko turto), jo paskirtis apsaugoti bankus nuo minimalių reikalavimų pažeidimo, kuriuos pažeidus kiltų grėsmė banko veiklos tęstinumui;

Anticiklinis kapitalo rezervas (papildoma atsarga nuo banko turto) taikomas, kai gera ekonomikos situacija leidžia bankams nesunkiai sukaupti papildomus rezervus galimiems ūkio svyravimams ateityje. Šiuo metu rodiklio reikšmė 0 proc. – ją numatoma peržiūrėti lapkričio mėnesį;

Sisteminės rizikos rezervas (papildoma atsarga nuo banko turto) taikomas, jeigu nustatomas papildomas apsaugos poreikis dėl išskirtinių ekonomikos ypatybių, pvz., labai didelio šalies jautrumo eksporto rinkų raidai. Šiuo metu rodiklio reikšmė – 0 proc.

Anot D. Kulikausko, kredito ir nekilnojamojo turto rinka rodo, kad sunkumai jau praeityje, todėl pirmiausia Lietuvos bankas svarstytų finansų sistemos atsparumo didinimą.

„Taigi natūraliai pirmasis eilėje yra anticiklinis kapitalo rezervas, skirtas užtikrinti papildomos atsargos bankuose sukaupimą ekonomikos kilimo laikotarpiu. Tokio tipo priemonės paprastai norintiems pasiskolinti daug įtakos neturi, tačiau siunčia bankams signalą, kad rizikas vertinti reikia atsargiau“, – komentavo jis.

Tačiau, Lietuvos banko atstovo teigimu, jei būtų pastebėti besiformuojantys itin dideli neatitikimai, centrinis šalies bankas galėtų ne tik keisti jau taikomas, bet ir galvoti apie papildomų priemonių poreikį ir būtų pasitelkta kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, kaistant Norvegijos rinkai, Osle būsto paskoloms taikomi griežtesni reikalavimai.

„Dar kitose šalyse, kur įsiskolinimo lygis pasiekęs dideles reikšmes, jo maksimalus dydis ribojamas siejant su metinėmis pajamomis, pavyzdžiui, šeimos turimų kreditų suma negali viršyti penkių jos metinių atlyginimų“, – komentavo D. Kulikauskas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close