captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Nausėda: kils ne tik algos, bet ir kainos

Algos toliau turėtų augti, tik kiek mažiau, tačiau taip pat augs ir paslaugų bei prekių kainos.
A. Inay/unsplash.com nuotr.
A. Inay/unsplash.com nuotr.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda antradienį pristatė naujausią Lietuvos makroekonomikos apžvalgą. 2017 m. šalies BVP augo daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau, t. y. 3,7 proc. vietoje 3,2 proc. G. Nausėda spėja, kad 2018 m. šalies BVP augs iki 3,2 proc. , 2019 m iki 3 proc.

„Eksportas pirmąjį metų ketvirtį palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu augo 9,4 proc., antrąjį paspartėjo iki 12,3 proc. Taigi jis pranoksta importo augimą. Kai kas daro išvadą, kad kylančios kainos lemia tai, kad vartojimas yra mažesnis“, – sakė ekonomistas.

Vidutinė infliacija 2017 m. sudarys 3,3 proc., 2018 m. ji prognozuojama jau kiek mažesnė – 2,8 proc, 2019 m. dar mažesnė – 2,5 proc. G. Nausėda išskiria didelę infliaciją kaip Baltijos šalių išskirtinumą, tiesa, ne itin gerą: „Infliacija Baltijos šalyse yra dvigubai didesnė nei Europos centrinio banko tikslinis orientyras – 2 proc. Tuo tarpu kitos ES šalyse iki šio rodiklio net netempia.“ Jis pažymi, kad kol kas kainos Lietuvoje vis dar mažesnės, ypač paslaugų, tačiau kai pasieks panašų lygį euro zonoje – infliacija pradės slopti.

„Vis dar sunku įsivaizduoti Lietuvą kaip brangiausią ES šalį, nebent sugalvotume PVM tarifą 30 proc. padaryti, bet tikiuosi, kad taip neatsitiks“, – šmaikštavo jis. Jis prognozuoja, kad algos augs daugiau, nei SEB bankas prognozavo anksčiau, t. y. 2018 m. 7 proc., kai buvo prognozuota – 6 proc. 2019 m. taip pat 7 proc. Tačiau keletą metų iš eilės sparčiai augantis darbo užmokestis gali tarpi konkurencingumo stabdžiu jeigu darbo našumo augimo tempas smarkiai atsiliks.

„Mes padidinome šių metų prognozę, bet vis dėl to manome, kad šis antras pusmetis gali būti kuklesnis, nes MMA padidinimas 2017 m. du kartus lėmė pirmo pusmečio vid. darbo užmokesčio spartesnį augimą. Atlyginimų augimo sparta yra didelė, tačiau tai, aišku, kelia disproporcijas tarp darbo našumo“, – sako jis. Įsisukusi kainų ir algų spiralė nesustos greit suktis ir artimiausiu metu, jeigu lūkesčiai dėl infliacijos bei algų didėjimo nemažės, o Europos Sąjungos ekonomikos plėtra nelėtės.

G. Nausėda paaiškino, kad spartėjant kainų kilimui, atsiranda didesni infliacijos lūkesčiai, kurie savo ruožtu persikelia į darbo užmokesčio derybas. Sparčiai didėjantis vidutinis darbo užmokestis šalyje rodo, kokią įtaką darbo rinkoje daro darbuotojų trūkumas ir palanki vidaus bei išorės ekonominė padėtis, dėl kurios dauguma įmonių visgi pajėgia mokėti daugiau savo darbuotojams. Visgi nedarbo lygis Lietuvoje ir toliau mažėja, o bedarbių gretos retėja.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...