captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Uspaskichas ruošia mokestį turgavietėms

Lietuvoje veikiančios turgavietės turėtų mokėti mokesčius nuo prekybinio ploto, kad lengviau būtų konkuruoti prekybos centrams ir mažoms parduotuvėms, yra įsitikinęs Darbo partijos (leiboristų) frakcijos Seime seniūnas Viktoras Uspaskichas.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Lietuvoje veikiančios turgavietės turėtų mokėti mokesčius nuo prekybinio ploto, kad lengviau būtų konkuruoti prekybos centrams ir mažoms parduotuvėms, yra įsitikinęs Darbo partijos (leiboristų) frakcijos Seime seniūnas Viktoras Uspaskichas.

Tiesa, kol kas neaišku, kada tai numatantis įstatymo projektas galėtų atsirasti Seime.

„Mes norime padaryti civilizuotą lygiateisę konkurenciją vidaus rinkoje. Didieji tinklai į kvadratinį metrą prekybinio ploto investuoja dešimt kartų daugiau nei turgūs, dar plius turi sumokėti visus mokesčius. O turgūs, kurių investicijos kvadratiniam metrui yra trys šimtai litų, nemoka tų mokesčių. Taigi oficialiems tinklams, per kuriuos eina mokesčiai į valstybės biudžetą, labai sunku su jais konkuruoti. Norėtųsi sureguliuoti ir sulyginti situaciją, tada mažiau būtų ir šešėlio, nes visas šešėlis atsiranda tada, kai yra nauda. Jeigu nebus naudos, nebus ir šešėlio“, – DELFI komentavo V. Uspaskichas.

Seimo narys norėtų, kad turgavietės mokėtų prekybinio ploto mokestį, kuris būtų didžiausias iš visų kitų prekybos rūšių.

„Pavyzdžiui, Kaune savivaldybei (nuomos - DELFI) už kvadratinį metrą turguje sumokama 10 Lt, o plotą besinuomojantis prekeivis turgaus savininkui moka 160 Lt – 16 kartų daugiau, o į tą kvadratinį metrą investuota daug mažiau. Reikia viską išanalizuoti, kiek yra prekybinių plotų. Taip pat šiek tiek turi mokėti didieji tinklai, bet daug mažiau nei turgus, o mažos parduotuvės, kur gali vystytis šeimos verslas, atleisti nuo mokesčio arba padaryti jį simbolinį – 1 Lt“, – sakė Seimo narys.

Pasiteiravus, ar neišnyktų turgūs įvedus tokius mokesčius, jis tvirtino, kad ne, nes be mokesčio arba mokėdami mažesnį galėtų prekiauti amatininkai, rankdarbių kūrėjai, pardavinėjantys pačių užaugintas gėrybes.

„Reikia viską paanalizuoti. Mes norime, kad Lietuvoje būtų kaip Europoje, kur pirmi pastatų aukštai būtų užimti salonais ir mažomis parduotuvėmis. O kaip jiems konkuruoti su turgumi? Mažoms parduotuvėms į kvadratinį metrą reikia investuoti 3500–4000 Lt. Mes norime turguje gauti pigių prekių, o miestų centruose rasti mažų parduotuvių“, – dėstė V. Uspaskichas.

Jau rinko atskirą mokestį

Tuo metu Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė piktinasi tokiais užmojais.

„Mes manome, kad tai yra neteisinga pozicija. Jau anksčiau bandėme aiškintis ir dar mėginsime aiškintis su Darbo partijos atstovais. Reikia atskirti, kokį mokestį jie nori kelti. Ar jie nori įvesti turgaviečių mokestį, kuris jau buvo ir seniai panaikintas, ar nori didinti mokesčius prekiautojams? Bet kokiu atveju, manau, kad šiandien nėra iš ko ir kaip didinti mokesčius. Turgavietės ir taip vos egzistuoja. Toks mokestis būtų diskriminuojantis“, – kalbėjo ji.

Pašnekovė priminė, kad iki 2004 m. turgavietės mokėdavo specialų turgaviečių mokestį.

„Mokėdavo visus mokesčius, kokius moka visi verslai ir dar turėdavo mokėti mokestį už veiklą. Juk parduotuvės nemoka mokesčių už parduotuvės veiklą. Kaip aš suprantu, ponas Uspaskichas nori grąžinti šį mokestį. Tas mokestis buvo mokamas savivaldybėms ir buvo pakankamai didelis, todėl ir nuskurdino turgavietes, dėl ko jos iki šiol neatsigauna“, – sakė Z. Sorokienė.

„Jeigu šiandien galvojama, kad turgavietės turi nevienodas sąlygas su didžiaisiais prekybos tinklais, tai ponas Uspaskichas yra tikrai teisus – didieji prekybos centrai turi išskirtines sąlygas“, – pridūrė ji.

Pašnekovė prisimena, kad V. Uspaskichas panašų siūlymą teikė ir prie buvusios Vyriausybės.

Lietuvos turgaviečių-prekyviečių asociacijos steigėja ir prezidentė Aldona Janavičienė DELFI tvirtino, kad turgavietės ir be papildomų apmokestinimą sunkiai laikosi.

„Jau ir taip tie turgūs žlunga, nebereikia nė žlugdyti. Žmonės palieka raktus ir išvažiuoja, todėl kad nebėra prekybos, mokesčiai didžiuliai. Jeigu jau ir Gariūnai už galvos susiėmę, tai ką kalbėti apie Kupiškį, Telšius ir Ignaliną. Dabar mes surenkame pusę mokesčių, ką surinkdavome prieš ketverius metus“, – kalbėjo ji.

Pašnekovė tvirtina, kad turgavietės niekuo nesiskiria nuo kitų verslų, todėl neturėtų turėti ir išskirtinių mokesčių.

„Jūs turbūt jau žinote, kad mes dešimt metų tą lažą mokėjime prie amžiną atilsį Brazausko. Jis buvo be proto didelis – turgūs per mėnesį mokėdavo 5–30 tūkst. Lt priklausomai nuo prekybinių plotų skaičiaus. Kuo skiriasi „Akropoliai“ „Megos“, „Bruklinai“ ir visokie kitokie nuo turgaus. Mūsų verslas yra nuomoti prekybos plotus, bet kuo mes skiriamės nuo tų prekybos centrų, kurie irgi nuomoja plotus“, – sakė A. Janavičienė.

Anot jos, mokestis panaikintas tik pagrasinus teismu.

DELFI primena, kad su maisto gamyba ir mėsos perdirbimu yra susiję ir V. Uspaskicho šeimos verslai. Tiesa, parlamentaras savo valdytas koncerno „Vikonda“ bei jo grupei priklausančios bendrovės „Krekenavos pašarai“ akcijas perleido dukrai Laurai Blažytei.

Koncerno „Vikonda“ grupei priklauso 20 bendrovių, tarp kurių yra Krekenavos agrofirma, „Vikeda“, „Krekenava“, „Krekenavos pašarai“, Kėdainių konservų fabrikas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...