captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pradėjo mažėti maitinimo įstaigų apyvarta

Pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus Lietuvos kavinėse, baruose ir restoranuose klientai pradėjo leisti mažiau pinigų. Kokia to priežastis?
Dan Gold/Unspalsh nuotr.
Dan Gold/Unspalsh nuotr.

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį į Statistikos departamento paskelbtus duomenis apie viešojo maitinimo įstaigų apyvartą.

Pirmą kartą per penkerius metus ji sumažėjo. Liepą apyvarta buvo 0,1 proc., o rugpjūtį – 2,2 proc. mažesnė palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu (skaičiuojant palyginamosiomis kainomis).

Ekonomistas įvardijo kelias priežastis, kurios, jo manymu, galėjo lemti pardavimo mažėjimą maitinimo įstaigose.

„Viena visiškai bendra – pastaruosius ketverius metus buvo fiksuojamas apyvartos augimas ir dabar galbūt atėjo laikas šiokiam tokiam sulėtėjimui. Natūralu, kad po didelio augimo seka lėtėjimas. Gal tai ir nėra tendencija, gal tik laikinas kritimas. Juolab ir oro sąlygos Lietuvoje nebuvo labai geros.

Kita priežastis, bent jau mano įsitikinimu, nors tokios statistikos ar fakto nėra, bet įspūdis susidaro tas, kad tai dėl išaugusių kainų. Viešojo maitinimo įstaigų kainos auga labai sparčiai, ypač pastaruosius trejus metus. Jos didėjo praktiškai dviženkliu skaičiumi ir greičiau auga nei vidutinis darbo užmokestis. Gyventojų perkamoji galia viešajam maitinimui neleidžia skirti tiek lėšų, kiek anksčiau“, – aiškino ekonomistas.

Anot pašnekovo, maitinimo įstaigose kainų didėjimui įtakos galėjo turėti ir pavasarį padidinti akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams, nors didesnę dalį apyvartos ir sudaro pajamos iš maisto, o ne iš gėrimų.

Ž. Mauricas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kaip skaičiuojamas apyvartos pokytis. Nominaliai ji vis dar didėja dėl kainų augimo, tačiau mažėja parduodamo maisto ir gėrimų kiekis.

„Galbūt tai nėra labai reikšminga, bet prie apyvartos mažėjimo, manau, prisideda demografiniai pokyčiai. Vis tiek šiuo metu mes patiriame demografinę duobę Lietuvoje. Prieš kelerius metus matėsi stojančiųjų, dabar ir studijas baigiančių studentų skaičiaus mažėjimas.

Tas jaunimas, jaunoji karta jie buvo pakankamai aktyvūs restoranų lankytojai, ypač tų, kurių tėvai labiau pasiturintys. Dabar gali būti, kad paprasčiausiai jų mažiau ir ta apyvarta gali mažėti. Bet vyresni vis dar vengia eiti į viešojo maitinimo įstaigas, labiau eina jaunesnė karta. Kadangi jos mažiau, tai ir restoranams nemenkas galvos skausmas, kaip prisivilioti kitų klientų“, – svarstė ekonomistas.

Jis neatmetė, kad apyvartos pokyčius galėjo lemti ir Vilniaus oro uosto remontas, kai dalis skrydžių buvo nevykdoma, o kita dalis perkelta į Kauno oro uostą.

„Aišku tai nėra esminis dalykas, bet galėjo lemti, kad atvyko mažiau keleivių ir jie išleido mažiau pinigų. Reikės žiūrėti, kokia bus rugsėjo spalio statistika, tada bus matyti tendencija. Vis dėlto natūralu, kad apyvarta mažėja, jeigu kainos auga sparčiau nei gyventojų pajamos“, – reziumavo Ž. Mauricas.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos(LVRA) viceprezidentas, bendrovės „Amber Food“ generalinis direktorius Gediminas Balnis vardijo panašias bendros apyvartos sumažėjimo priežastis.

 „Pas mus apyvarta nemažėjo, bet visai rinkai įtakos galėjo turėti Vilniaus oro uosto uždarymas. Nors pagrindiniai oro vartai buvo perkelti į Kauną, bet, pvz., „Ryanair“ iš viso neskraidė.

„Ryanair“ sudaro trečdalį Vilniaus oro uosto keleivių ir turi įtakos. Ne tik kad turistai neatvažiavo. Liepa ir rugpjūtis yra pats aktyviausias emigrantų kelionių laikotarpis. Jie atskrenda ilgesniam laikui. Santykinis jų kiekis gal ir nedidelis, bet jie atvažiuoja porai savaičių.

Tarkime, verslo kelionių uždarymas gal neįtakojo, bet likę skrydžiai buvo apie 40 proc. brangesni ir tai tikrai smarkiai paveikė emigrantus. Tai pasiskirstė per visą Lietuvą. Jie neatvažiavo į Vilnių, Kauną, Panevėžį, Šiaulius, per visą Lietuvą. Emigrantai, užsieniečiai išleidžia gerokai daugiau nei vietiniai žmonės. Ir orai labai įtakoja tą mūsų sektorių“, – komentavo verslininkas.

Tiesa, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, šiemet liepą ir rugpjūtį Lietuvoje oro transportu pervežta daugiau keleivių nei tais pačiai parėjusių metų mėnesiais.

Kita vertus, anot vadovo, iš dviejų mėnesio duomenų sunkoka spręsti apie tendencijas. Be to, G. Balnis svarstė, kad mažėjantiems pardavimams įtakos galėjo turėti ir akcizų didinimas.

Esą galbūt važiuodami apsipirkti į Latviją ar Lenkiją lietuviai ten ir užsuka pavalgyti.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...