captcha

Jūsų klausimas priimtas

Siūlo receptą, kaip padidinti atlyginimus valstybės tarnyboje nekeliant mokesčių

Mažinti valstybės tarnautojų skaičių darbuotojams išmokant įspūdingas išeitines, ir iš esmės reformuoti viešuosius pirkimus, sutaupant milijonus eurų. Tokias idėjas Lietuvai siūlo telekomunikacijų bendrovės „Bitė“ vykdantysis direktorius Pranas Kuisys.
Asociatyvi BNS nuotr.
Asociatyvi BNS nuotr.

Jis teigia žinantis, kaip galima būtų neskausmingai sumažinti biurokratinį aparatą valstybėje, ir siūlo konkrečius žingsnius, leisiančius kilti atlyginimams, nekeliant mokesčių.

„Reikia iš esmės reformuoti valstybės tarnautojų aparatą taip sprendžiant daugelį problemų: nekompetentingumo, nepotizmo, mažų atlyginimų ir pan. Be to, reformuoti valstybės pirkimus išlaisvinant šimtus milijonų lėšų, kurias galima būtų skirti keletui prioritetinių sričių kaip švietimas, socialinė atskirtis, krašto apsauga“, – sako jis.

Siūlo darbuotojams išeiti iš darbo savo noru

Pirmoji P. Kuisio idėja – liautis tik kalbėti, o pagaliau ryžtis mažinti valstybės tarnautojų skaičių.

„Per 20 metų Lietuva sumažėjo daugiau nei 500 tūkst. gyventojų, o darbuotojų valstybinėse įstaigose skaičius net padidėjo.

Šiandien valstybiniame sektoriuje dirba panašus skaičius žmonių kiek privačiame, o tai rodiklis, artimas Rusijai, ir tas skaičius tik toliau iš lėto auga.

Dėl šios priežasties nėra kaip mokėti konkurencingo atlygio, klesti korupcija ir „prisidūrimai“ prie atlygio, vadovauja silpni vadovai, didėja biurokratinis aparatas, stabdomas verslas – ir dėl to kyla daugybė kitų problemų.

Tuo metu versle turime didžiulį darbo jėgos trūkumą, dėl to atlygis kai kuriose srityse jau auga dviženkliu skaičiumi“, – pasakoja jis.

Anot jo, sumažinti valstybės tarnautojų skaičių ir efektyvinti veiklą žadėjo kone visos Lietuvos vyriausybės, tačiau pokyčio nepadarė nė viena.

„Gal atleisti savo draugus, giminaičius, rinkėjus politikui artima savižudybei?“, – klausia jis.

Verslininkas sako turintis receptą, kaip galima būtų sumažinti dirbančiųjų skaičių „neskausmingai“.

BNS nuotr.

„Tam, kad būtų išvengta nemaloniosios dalies – darbuotojų atleidimo, siūlau idėją – pasiūlyti išeiti iš darbo tiems, kurie valstybės tarnyboje nesijaučia gerai, nėra motyvuoti, jiems trūksta kompetencijos. Be to, skirti jiems po, pavyzdžiui, 3000 eurų išeitinę. Tai valstybei kainuotų iki 300 milijonų eurų, tačiau jau per pirmus metus būtų sutaupyta apie 800 milijonų eurų dėl sumažėjusio skaičiaus žmonių, kuriems reikėtų mokėti atlyginimus“, – teigia jis.

Mažinti pseudo veiklą ir kelti atlyginimus

Darbuotojų skaičiaus mažinimas visuomet nėra malonus procesas, tačiau tokiu būdu būtų sudaryta galimybė mažiau motyvuotiems darbuotojams išeiti patiems, be jokių atleidimų: „Ir dar jie gautų labai gerą parašiutą – didelę išeitinę. Tada nei Vyriausybė, nei ministerijų vadovai ar administratoriai, partijos netaptų velniais, nes situacija būtų sušvelninta.“

Anot P. Kuisio, iš darbo išeis įvairūs žmonės – kuriems artėja pensija, kurie jautė, kad dirba prastai, arba tie, kur gal ir seniau galvojo apie išėjimą iš darbo. Didelė dalis galės įsilieti į privataus sektoriaus rinką ir stipriai pagerinti darbo jėgos trūkumo poreikį.

Tačiau lieka klausimas, kaip su likusiu darbo krūviu susitvarkys likę valstybės tarnautojai, kuriems krūvis staiga išaugs.

„Tikrovė yra tokia, kad pučiantis valstybės aparatui, sukuriama daugybė nereikalingos veiklos, procesų, procedūrų, pseudo veiklos.

Sprendimas paprastas – likusiems 80 proc., kurie neišėjo, pasiūlyti pusę dėl atleidimų sutaupytų pinigų prie atlygio, su sąlyga, kad darbuotojai skyriuose, komandose su savo vadovais peržiūrės darbus, optimizuos procesus ir atliks darbą žymiai efektyviau. Taigi turėtumėme geriau apmokamų, labiau motyvuotų darbuotojų, taip pat efektyvesnę valstybinių įmonių veiklą, greitesnius procesus ir tikrą injekciją į darbo rinką“, – teigia jis.

Viešieji pirkimai su „cinkeliu“

Kita P. Kuisio idėja susijusi su viešaisiais pirkimais, kurie galėtų būti daug efektyvesni laiko ir finansų prasme. Nors yra įvairių viešųjų pirkimų skaidrinimo iniciatyvų, vis labiau griežtinama atsakomybė – esminio proveržio šioje srityje nematyti

„Problema ta, kad neskiriamas arba skiriamas labai mažas dėmesys svarbiausiai šių procesų dedamajai – žmogui. Esminis proveržis gali būti pasiektas tik tada, kai bus sutelktas žymiai didesnis dėmesys į pirkimus, investicijas, įvairias valstybės išlaidas planuojančius ir atliekančius žmones, organizacijas, konkrečiau – jų motyvaciją“, – sako jis.

Verslininkas pateikia pavyzdį, kaip tokie pirkimai vykdomi dabar: „Suplanuojama tam tikra užduotis kurioje nors perkančioje organizacijoje, tarkime, sukurti el. svetainę.

Tada paprastai suformuluojami tikslai, kaip svetainė turėtų atrodyti, kokią funkciją atlikti, kokias operacines sistemas turi palaikyti ir pan. Žinoma, tam skiriamas finansavimas.

Finansavimui skirti yra įvairių metodų – nuo eilutės metiniame organizacijos biudžete iki patvirtinimo tik po viešo konkurso taryboje. Yra ir kitų būdų.“

Tačiau šioje grandinėje, anot P. Kuisio, galima būtų įterpti svarbų elementą, kuris viešuosius pirkimus padarytų daug efektyvesnius ne tik laiko, bet ir lėšų atžvilgiu.

„Pagrindinė idėja – priversti komandą dirbti su didesne motyvacija. Pavyzdžiui, galima suformuluoti, jog jei svetainė sukuriama pagal suformuluotus tikslus ir biudžetą, galima įvardyti, kad žmogaus motyvacijos nebuvo.

Tačiau jeigu svetainė sukuriama pagal griežtai suplanuotos tikslus, bet sutaupoma 5,10,15 ar net 50 proc. sumos, 10 proc. nuo jos galima skirti perkančiosios organizacijos darbuotojų paskatinimui, skiriant premijas“, – siūlo jis.

Toks modelis motyvuotų darbuotojus siekti sutaupyti kuo daugiau, kad premijos būtų didesnės.

Anot jo, pavyzdys su el. pašto kūrimu yra puikiai iliustruojantis šiandien vykstantį absurdą, kai yra ne vienas atvejis, kada svetainė buvo kuriama net keletą metų, o jos kaina siekė kelis šimtus tūkstančių eurų.

„Esu įsitikinęs, kad pritaikius šią idėją, procesai ir kūrimo kaštai sumažėtų perpus. Tik atkreipiu dėmesį, kad tam, jog nekiltų minčių padaryti nekokybiškai, prieš pirkimą turi būti suformuluoti labai aiškūs ir griežti tikslai, o jie turi būti kruopščiai dokumentuoti“, – pabrėžia.

P. Kuisys atviras – abejoms idėjoms reikėtų daugiau analizės, tikslesnių skaičiavimų, tačiau susitelkti į šias problemines sritis – labai svarbu, nes jos sukuria dar daugiau problemų.

„Pokyčių vertė gali būti milžiniška. Valstybės išlaidos kasmet sudaro kelis milijardus eurų. Jei tinkamai motyvuotumėme žmones, kurie sprendžia, planuoja tas išlaidas, įgyvendina pirkimus, vien dėl šio pokyčio atlygiai galėtų pakilti keliolika procentų be jokių mokesčių kėlimo. Valstybė sutaupytų šimtus milijonų eurų, o išlaidos taptų skaidresnės ir greitesnės“, – įsitikinęs jis.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Idėja Lietuvai

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...