captcha

Jūsų klausimas priimtas

Finansų ministerija trykšta optimizmu: tikisi gausesnio biudžeto

Finansų ministerija Seime pristatė atnaujintas ūkio augimo prognozes – šiemet ekonominė plėtra bus spartesnė, nei prognozuota anksčiau, ir pasieks 3,6 proc., o kitąmet laukiama atokvėpio – 2,9 proc. augimo. Valstybės biudžete jaučiama ekonominio augimo įtaka – šiemet surinkti 22,5 mln. eurų virš plano.
V. Šapoka, BNS nuotr.
V. Šapoka, BNS nuotr.

„Gera žinia tai, kad sumažėjus neapibrėžtumui užsienio rinkose ir mūsų eksporto partnerių situacijai tapus labiau apibrėžtai, atnaujiname šių metų prognozę į geresnę pusę. Taip pat tam įtakos turi atsigavęs investicinis procesas kitiems metams. Prognozę šiemet kiek pagerinome, bet iš esmės ji nesikeičia“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete trečiadienį teigė finansų ministras Vilius Šapoka.

Finansų ministerija prognozuoja, kad sparčiausias ekonominis augimas užfiksuotas bus šiemet, o po to jis lėtės. 2017 metais ekonomika augs 3,6 proc., kitąmet – 2,9 proc., o 2019 ir 2020 m. ūkis padidės atitinkamai 2,5 ir 2,4 proc.

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė pažymėjo, kad Finansų ministerijos prognozės pernelyg nesiskiria nuo kitų finansų institucijų pateiktų prognozių – panašius prieaugius prognozuoja ir Lietuvos bankas, komerciniai bankai.

„Kokios prognozių tendencijos – visos rodyklės į viršų. Rodyklės žemyn sminga tik ties užimtųjų skaičiumi, be abejo, demografinės tendencijos ir emigracija daro savo“, – sakė M. Tuskienė.

Ji aiškina, kad ekonomikai didžiausią poveikį daro vartojimas, apie 1 proc. BVP augina ir investicijos.

„Importas ir eksportas auga gana sparčiai, bet jie vienas kitą eliminuoja ir turime prekybos deficitą“, – sakė M. Tuskienė.

Finansų ministerija teigia, kad kainų augimas, arba infliacija, sudarys 3,5 proc. per metus. Kitąmet jau laukiama mažesnės – 2,7 proc. siekiančios infliacijos, dar vėliau ji turėtų nusistovėti ties 2,5 proc.

Viceministrė pažymėjo, kad aukštesnė infliacija yra signalas, kad fiskalinę politiką reikia formuoti „atsargiai ir neįpūsti papildomos paklausos į rinką, kad neišderintų procesų ir mūsų augimas būtų švaresnis“.

Tačiau atlyginimai augs sparčiau – šiemet laukiama 8,3 proc. augimo, o darbo užmokesčiai augs po 6,2 proc. per metus.

„Prognozuojame užimtųjų skaičiaus mažėjimą, tačiau tikimės, kad Darbo kodekso įsigaliojimas liepą šitą mažėjimą šiek tiek amortizuos, – teigia M. Tuskienė. – Gyventojų skaičius iki liepos 1 d., lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo 50 tūkstančių, 16 tūkstančių sumažėjo darbo jėga.“

Vertinama, kad šiemet užimtų gyventojų dalis sumažės 0,2 proc., tačiau vėliau užimtumas mažės sparčiau: 0,3 proc. 2018-aisiais ir po 0,4 proc. vėlesniais metais.

Biudžetas pilnesnis

Finansų ministerija Seime pristatė ir valstybės bei savivaldybių biudžetų duomenis – pajamų surenkama ne tik daugiau nei pernai, bet ir daugiau nei planuota.

Per sausį-rugpjūtį į valstybės biudžetą subyrėjo 3,942 mlrd. eurų mokesčių, tai 281 mln. eurų daugiau nei pernai ir 22,6 mln. eurų daugiau, nei buvo planuota. Sparčiausiai augo gyventojų pajamų mokesčio pajamos, daugiau surinkta pridėtinės vertės mokesčio, tačiau mažėjo pelno mokesčio ir akcizų surinkimai.

Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorės pavaduotoja Audronė Miknevičienė patikino, kad surenkama daugiau mokesčių.

„Didelių siurprizų tikrai nėra, per du mėnesius po pirmojo pusmečio šiek tiek sumažėjo pelno mokesčio surinkimo vykdymas, taip pat pridėtinės vertės mokesčio atotrūkis sumažėjo, buvome daugiau viršiję planą. Akcizų taip pat pirmąjį pusmetį turėjome surinkę 8 mln. eurų daugiau nei planas, dabar surinkimai yra pagal planą – iš esmės turime 2,8 mln. eurų plano neįvykdymą“, – vardijo A. Miknevičienė.

Ji pastebi, kad PVM surinkimas auga sparčiau nei vartojimas Lietuvoje – gyventojų išlaidos augo apie 6,5 proc., lyginant su pernai, o PVM surinkimas didėjo apie 10 proc.

Dar geriau sekasi savivaldybėms – pirmąjį pusmetį jų biudžetų pajamos buvo 81 mln. eurų viršijusios planuotas, o šiuo metu pajamos virš plano jau sudaro 98,6 mln. eurų.

BNS nuotr.

Alkoholio atsargos dar nesibaigė

A. Miknevičienė pažymėjo, kad stipraus alkoholio ir vyno atveju tebejuntama atsargų kaupimo įtaka – vasarį, prieš akcizų didinimą, prekybininkai įsigijo itin dideles šių alkoholio rūšių atsargas.

„Jeigu analizuotume pagal akcizinių prekių grupes, matome, kad iš visų akcizinių grupių akcizų pajamų gauta daugiau. Tačiau jei analizuotume realizaciją, o pirmiausia vynų ir kitų fermentuotų gėrimų, sidrų, matytume, kad atsargų kaupimas, kuris buvo vasarį, prieš akcizų didinimą, vis dar yra juntamas iki liepos mėnesio. Vasarį pardavimai buvo 2,8 karto didesni nei prieš metus“, – aiškina Finansų ministerijos atstovė.

Tačiau alaus realizacija, pasak jos, jau turėtų atspindėti realias tendencijas – liepos mėnesį alaus pardavimai buvo 16 proc. mažesni nei prieš metus.

Mažiau parduodama cigarečių, bet šešėlis auga

A. Miknevičienė dėmesį atkreipė į cigarečių akcizus – pirmą kartą nuo 2012 m. jų surinkimas pradėjo mažėti.

„Nors nuosekliai akcizo tarifas buvo didinimas kasmet nuo 2012 m., visą tą laikotarpį mes stebėjome cigarečių pardavimų augimą ir šešėlinės rinkos susitraukimą. „Nielsen“ tuščio pakelio tyrimas rodė ir gana smarkų šešėlinės rinkos mažėjimą. Šiemet yra pirmi metai, kada po ilgo laikotarpio cigarečių pardavimai krenta ir tuščių pakelių tyrimas rodo šešėlinės rinkos nežymų padidėjimą“, – aiškina A.Miknevičienė.

Finansų ministerijos atstovai nuramino, kad cigarečių akcizų mažėjimą gali lemti ir kiti rinkoje pasirodę alternatyvūs produktai rūkaliams, tokie kaip kaitinamasis tabakas. Jie esą itin populiarėja ir jiems nustatyti mažesni akcizai.

„Įdomi tendencija – turėsime apie ką pamąstyti, o jūs pasiūlymus pateikite“, – teigė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.

Finansų ministerijos atstovai pažymėjo, kad Lietuvai pavyko susitvarkyti nelegalų cigarečių srautą per jos pasienį su Rusija ir Baltarusija – esą dabar dauguma nelegalių cigarečių Lietuvą pasiekia iš Baltarusijos per Latviją.

„Atsižvelgiant į tendencijas, kad vis dar yra neapibrėžtumas alkoholinių gėrimų rinkoje, mes kol kas nesiūlome jokių tolesnių pakeitimų, neformuojame naujų siūlymų dėl tolesnių akcizų didinimų“, – teigė A. Miknevičienė.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...