captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kitais metais bus perskaičiuotos visos pensijos

Daugelis girdėjo, kad į pensiją ilgainiui bus galima išeiti tik sulaukus 65 metų. Tačiau retas žino, kad būtinas stažas didės iki 35 metų, o nuo 2018-ųjų pagal naują tvarką bus skiriamos tiek naujos, tiek perskaičiuojamos jau mokamos pensijos.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Nuo kitų pradžios įsigalioja nauja Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcija.

Kaip DELFI informavo „Sodros“ direktorius Mindaugas Sinkevičius, pagal naują tvarką bus apskaičiuojamos naujos pensijos, taip pat perskaičiuojamos jau paskirtos senatvės ir išankstinės pensijos. Iš viso pensijos bus perskaičiuotos maždaug 600 tūkst. gyventojų.

„Svarbu pabrėžti, kad būsimas pensijų perskaičiavimas ir indeksavimas, apie kurį dabar dažnai kalbama, yra du skirtingi dalykai. Visos jau mokamos pensijos bus indeksuojamos arba didinamos maždaug 7 proc. jau sausio mėnesį.

Tačiau antrąjį kitų metų pusmetį pensijos bus dar perskaičiuotos pagal naują įstatymą. Reikalas tas, kad turime sulaukti visų duomenų apie visas gyventojų pajamas, gautas šiais metais. O tokios deklaracijos teikiamos iki kitų metų gegužės 1 d. Taigi gavę jų duomenis imsimės ir perskaičiavimo“, – paaiškino direktorius.

Jis patikino, kad dėl perskaičiavimo pensijos tikrai niekam nesumažės – jei ir nepadidės, bus mokamos tokios, kokios bus po indeksavimo, numatyto sausį.

„Tačiau perskaičiavimas bus naudingas tiems, kurie per visą karjerą sukaupė bent kiek didesnį nei 30 metų pensijų draudimo stažą. Be to, nedidelio padidėjimo gali tikėtis ir tie, kuriems skiriant dabartinę pensiją nebuvo įvertintas kelių mėnesių stažas – pvz., jei jis buvo 23 metai ir 8 mėnesiai ar kokie 28 metai ir 3 mėnesiai“, – komentavo M. Sinkevičius.

Jis taip pat nurodė, kad sausį indeksavus pensijas, jų gavėjams tiesiog bus pradėta mokėti didesnė suma panašiai, kaip buvo šių metų pradžioje.

„Tačiau antrąjį metų pusmetį pensijas perskaičiavę pagal naują įstatymą, visiems 600 tūkst. pensininkų išsiųsime laiškus su asmenine informacija. Net ir tiems, kuriems dėl perskaičiavimo pensija nepadidės. Tiesiog kad nekiltų jokių nesusipratimų ar papildomų klausimų, kodėl vienas kaimynas kaime laišką gavo, o kitas negavo“, – pasakojo „Sodros“ vadovas.

BNS nuotr.

Anot jo, informacija bus išsiųsta ir perskaičiuotos pensijos bus pradėtos mokėti ne vėliau kaip kitų metų rugsėjį. Kartu su naujo dydžio (t. y. perskaičiuota) pensija bus išmokėtas ir dėl perskaičiavimo susidaręs pensijų dydžių skirtumas, jeigu tik toks susidarys.

Direktoriaus teigimu, jeigu dėl pasikeitusios pensijos gyventojams kiltų daugiau klausimų, į juos bus atsakyta teritoriniame „Sodros“ skyriuje, telefonu arba elektroniniu paštu.

Mitinguos ir kalbės su ministru

Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė pripažino, kad informacijos, kaip tiksliai dėl naujo įstatymo bus perskaičiuotos pensijos, kaip jos bus indeksuojamos, iš tikrųjų trūksta.

Anot pirmininkės, dėl šių ir kitų klausimų, susijusių su pensijomis, kitą ketvirtadienį, vidurdienį, prie Seimo bus rengiamas mitingas. Be to, šią savaitę susitikime su finansų ministru bus keliamas klausimas dėl pensijų indeksavimo, taip pat dėl antrosios pakopos pensijų fondų.

„Kaip galima iš „Sodros“, iš valstybinio biudžeto pumpuoti pinigus privačioms struktūroms? Niekur taip nėra – buvo tik Lotynų Amerikoje, Lenkijoje tokį modelį uždraudė, pas mus dar lieka, nors Vyriausybės programoje numatyta šį klausimą svarstyti.

Kodėl taip? Sakau, ir mes kursime savo fondą, tegul ir mums perveda 70 mln. Eur, vien tik administravimui (per metus). Norėtume daugiau informacijos apie privačius antros pakopos fondus, tačiau tai lyg ir paslaptis. Girdima tik agitavimas kaupti juose, nesibodima registruoti ir „mirusių sielų“ – žmonių, kurie jau kokius 10 metų išvažiavę ir gyvena Anglijoje.

Tai tik viena priežastis, kodėl pas mus pensijos mažiausios Baltijos šalyse. Kitas klausimas – biudžeto paskirstymas. Turi būti socialinis teisingumas. Europoje pensijoms vidutiniškai skiriama apie 12 proc., o Lietuvoje – tik apie 6 proc. nuo BVP. Nors nepasakysime, kad to BVP Lietuvoje vienam žmogui sukuriama mažiau. Ne, daugiau nei Lenkijoje arba Latvijoje, mes ne tinginiai. Taigi ir norime kelti klausimus, dėl paskirstymo, kur šie pinigai nukeliauja“, – kalbėjo V. Tūrienė.

Ilgesnis darbas – neišvengiama, bet ar norima?

Pirmininkės teigimu, visiškai neaišku, kaip buvo nustatytas bazinės pensijos dydis, nuo kurio priklauso kiekvieno gaunama pensija. Esą ir jį sugalvojęs Teodoras Medaiskis to negalėjo suprantamai paaiškinti. Net ir dabar siūlomas didinimas nuo 120 Eur iki 130 Eur nedaug padės – ypač tiems pensininkams, kurie ilgą laiką augino vaikus arba dirbo, pvz., kūrybinį darbą ir dabar tegauna apie 150–200 Eur dydžio pensiją.

„Kvietėmės T. Medaiskį, kad paaiškintų formulę, kaip skaičiuojamos pensijos. Jis negalėjo to normaliai/ suprantamai paaiškinti /padaryti. Vienu žodžiu, čia nežmoniškai supainiotos tos formulės, neaišku, kaip ten jos skaičiuojamos. Dėl indeksavimo – mes nežinome, kaip bus indeksuojama. Nėra nieko aiškiai skelbiama“, – kalbėjo pašnekovė.

Kita vertus, anot jos, įstatyme numatytas būtino stažo didinimas yra neišvengiamas:

„Nieko čia nepadarysi – darbo jėgos ne daugėja, o mažėja. Aišku, kas spėja į traukinį ir anksčiau išeina į pensiją, jaučiasi kažkokiu būdu laimėjęs. Kuo toliau, tuo labiau neišvengiama šita pataisa. Kita vertus, senėjimas dabar kitoks – 70 metų žmonės atrodo kaip 60 metų. Jų psichinis ir fizinis pajėgumas darbinei veiklai gali labiau tikti nei buvo prieš 10–20 metų. Reikia į tai atsižvelgti – ir ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, kur stebimas visuomenės senėjimas. Be to, Lietuvoje prisideda ir jaunų žmonių emigracija.“

Vis dėlto pirmininkė užsiminė, kad apklausus bendrijos narius, tik nedaugelis teigė dabar norėtų grįžti į darbo rinką.

„Todėl kad tikrai – jeigu išeini į pensiją, tai ir išeini tam, kad galėtum ilsėtis. Tik toks pas mus skirtumas, kad mūsų žmogus nesukaupia tiek, kiek Vakarų šalyse, kur pensijų sistema seniai sutvarkyta. Privatūs fondai veikia, kur žmonės kaupia sau patys, ir darbdaviai dar kaupia savo darbuotojams, taip nemažai prideda prie valstybinės pensijos.

O pas mus? Ta karta, kurie dabar pensininkai, jie neturėjo jokios galimybės į privačius fondus kaupti, išskyrus savo asmeninių santaupų. Jie daug metų buvo nuskriausti ir toliau skriaudžiami, jeigu iš „Sodros“ pensijų biudžeto imama apie 8–10 proc. ir pervedama privatiems pensijų fondams. Puikiai žinome, kas iš to pelnosi. Mes nelaikome, kad tai teisinga“, – apibendrino V. Tūrienė.

Kiek pinigų yra, tokios ir pensijos

Vilniaus universiteto profesorius T. Medaiskis, prisidėjęs prie naujo įstatymo rengimo, paaiškino, kad nors pensijos pagal jį bus skaičiuojamos kitaip, tačiau dėl pačios apskaičiavimo tvarkos jos per daug nesikeis.

BNS nuotr.

„Pensijos neturėtų niekam sumažėti. Jeigu taip atsitiktų, tai būtų tik dėl techninės klaidos, kuri bus ištaisyta, o ne dėl to, kad taip būtų numatyta įstatyme. Kam jos padidės? Tiems, kas turi sukaupę didesnį negu būtinasis pensijų draudimo stažą. Tačiau ir šis padidėjimas nebus labai didelis. Kita vertus, visos socialinio draudimo pensijos nuo 2018 metų padidės, bet ne dėl naujos apskaičiavimo tvarkos, o dėl numatomo jų indeksavimo, kuris numatytas naujame įstatyme.

Tiesa, dėl kitokio skaičiavimo gali labiau padidėti kai kurios netekto darbingumo pensijos. Tačiau jei perskaičiavus pagal naują tvarką pensija būtų mažesnė, vis tiek toliau būtų mokama jau paskirto didesnio dydžio indeksuota pensija“, – aiškino pašnekovas ir pridūrė, kad nauju įstatymu siekta ne didinti ar mažinti pensijas, o pakeisti teisių į jas įgijimo ir dydžio apskaičiavimo tvarką.

Vis dėlto kitąmet galioti pradedančiame įstatyme numatyta, kaip bus indeksuojamos pensijos visiems jų gavėjams.

„Indeksavimo formulė palyginti sudėtinga. Tačiau, paprasčiau tariant, pensijos bus keičiamos atsižvelgiant į visų darbuotojų darbo užmokesčio fondo augimą. Bus vertinamas trejų praėjusių metų rodiklis, einamųjų ir ateinančių trijų metų rodiklio prognozės. Pagal tai bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijos dalis.

Tiesa, įstatyme numatyti saugikliai – pensijos nedidės tiksliai tiek, kiek reikalautų apskaičiuotas indeksas arba nedidės iš viso, jei bus numatomas darbo užmokesčio fondo mažėjimas arba bendrojo vidaus produkto mažėjimas.

Toks atsargus indeksavimas numatytas, idant su socialinio draudimo lėšomis nenutiktų taip, kaip buvo krizės metu. Kitaip tariant, siekiama kaupti rezervą, kuris būtų naudojamas palaikyti tokio paties dydžio pensijas tada, kai darbo užmokestis mažėtų“, – komentavo T. Medaiskis.

Jo teigimu, įvertinus pastarųjų metų darbo užmokesčio augimą ir artimiausių metų prognozes, tikėtina, kad pensijos artimiausiais metais būtų didinamos 6–7 proc.

Profesorius atkreipė dėmesį, kad naujas įstatymas bus palankesnis dirbantiems pensininkams. Pagal dabar galiojančią tvarką dirbantiems ir mažas „Sodros“ įmokas mokantiems pensininkams pensija nedidėja. Nuo sausio apskaičiuojant pensiją kasmet bus vertinamos visos „Sodrai“ sumokėtos įmokos, dėl ko didės asmens įgytų apskaitos vienetų skaičius, taigi ir pensijos dydis. Tiesa, būsimas įstatymas negalios atgaline data – taigi, dabar dirbantiems pensininkams ji nebūtinai bus naudingesnė.

Profesorius pripažino, kad bazinės pensijos dydis arba bendroji pensijos dalis (ji vienoda visiems , turintiems tą patį pensijų draudimo stažą, nepriklausomai nuo mokėtų įmokų) iki šiol nustatomas atsižvelgiant į valstybės turimą pinigų kiekį. Taip pat nustatomas ir draudžiamųjų pajamų, nuo kurių priklauso papildoma (individualioji) pensijos dalis dydis. Jų esant daugiau politikai savo sprendimu galėjo šiuos rodiklius savo nuožiūra didinti, o pritrūkę (kaip buvo 2008–2009 m. krizės metu) draudžiamąsias pajamas mažinti.

T. Medaiskis pripažino, kad, Eurostato duomenimis, Lietuvoje pensijoms skiriama apie 7 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto. Tai yra beveik dvigubai mažiau nei Europos vidurkis, kuris yra apie 13 proc. Jo nuomone, tai yra visų viešųjų finansų problema, nes Lietuvoje surenkama palyginti mažiau mokesčių nei kitose ES valstybėse.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...