captcha

Jūsų klausimas priimtas

Produktų iš juodojo sąrašo gamintojai: nereiškia, kad lietuviai valgo antrarūšį maistą

Įvairūs populiarūs Lietuvoje parduodami produktai yra kitokios sudėties nei tie, kuriuos valgo vakariečiai, parodė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimas. Šių prekių gamintojai suskubo aiškinti, kad tai jokiais būdais nereiškia, kad lietuviai valgo prastesnį maistą. Be to, su tyrimo išvadomis sutinka ne visi.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Prekių, patekusių į sąrašą, gamintojai suskubo aiškinti, kodėl tie patys produktai Lietuvoje ir Vokietijoje yra skirtingos sudėties.

Tie patys maisto produktai Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi sudėtimi, skoniu, spalva ir konsistencija. Tai įrodantį tyrimą antradienį pristatė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Plačiau skaitykite čia: Populiarūs importuoti maisto produktai Lietuvoje – prastesnės kokybės nei Vakaruose

Tyrimo duomenimis, kitokios sudėties produktus Lietuvai tiekia „Coca-Cola“, „Danone“, „Dr. Oetker Lietuva“ ir kiti gerai pasaulyje žinomi maisto produktų gamintojai.

15min pakalbino kelis tyrime minimų prekių gamintojus. Jie pabrėžia, kad kitokia sudėtis nereiškia, kad lietuviai valgo prastesnį maistą. O keli gamintojai apskritai abejoja atlikto tyrimo rezultatais.

Palyginti skirtingi produktai?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrime nurodoma, kad „Rio Mare“ tuno pjausnyje, kurį valgo vokiečiai, nėra kvapiųjų medžiagų. To metu lietuviams patiekiamas produktas su salierų ir svogūnų kvapiosiomis medžiagomis.

Oficialus „Rio Mare“ atstovas Lietuvoje bendrovė „Dorena“ 15min teigė abejojantis tyrimo rezultatais. Anot jos, gali būti, jog specialistai palygino skirtingus produktus.

„Rio Mare“ tuno pjausnys sūryme Lietuvoje tiekiamas tokios pačios sudėties kaip ir Italijoje. Šis produktas viso pasaulio rinkoms yra gaminamas pagal identišką receptūrą. Vokietijos rinkai mūsų gamintojas tiekia tuno konservus „Saupiquet“ prekiniu ženklu, kurių sudėtis skiriasi nuo „Rio Mare“. Tai skirtingi produktai su skirtingomis receptūromis“, – 15min aiškino bendrovės Pardavimų ir rinkodaros vadovas Faustas Tolkušinas.

BNS nuotr.

Sako, kad sudėtis vienoda

Tyrimui abejonių šešėlį meta ir dar vienas gamintojas. Tarnybos specialistai išskiria „Vitalis“ mažiau saldžius traškius dribsnius su šokoladu. Vokietijoje jie neva yra gaminami naudojant saulėgrąžų, o Lietuvoje – palmių aliejų.

Šių dribsnių gamintoją „Dr. Oetker Lietuva“ nustebino tokios tyrimo išvados.

„Pažymime, kad tiekiamų „Vitalis“ dribsnių sudėtis yra vienoda tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje. Šiuo metu aiškinamės, kuo remiantis buvo paviešinta tokia informacija apie mūsų produktus, taip pat ar Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko tyrimus ar tik rėmėsi informacija ant produktų pakuočių“, – 15min sakė Renata Steponavičiūtė, įmonės rinkodaros specialistė.

Ji taip pat informavo, kad kreipėsi į produktų gamintojus Vokietijoje, ir laukia žinių iš jų.

Sudėtis kita, kokybė – ta pati

Tyrime yra paminėtas ir „Activia“ jogurtas su braškėmis. Vokietijoje gaminamame jogurte yra 9 proc. braškių, jo spalva yra šviesiai rausva. Tuo metu lietuviams į jogurtą yra dedama tik 8,2 proc. braškių, papildomai dedama tirštiklių ir rūgštingumą reguliuojančių medžiagų, dažiklių, jis yra ryškesnės raudonos spalvos nei vokiškas, skiriasi ir skonis.

„Activia“ gamintojai „Danone“ kol kas išsamiai tyrimo išvadų nėra linkę komentuoti, mat jų dar nėra gavę, bet aiškina, kad nedideli sudėties skirtumai nedaro įtakos produkto kokybei.

„Kompanijos „Danone“ misija yra skatinti sveiką mitybą visų žmonių atžvilgiu. Kompanijos produktai atitinka aukščiausius kokybės standartus, kurių laikymąsi užtikriname visame pasaulyje be išimties. Bet koks ribinis sudėties skirtumas nereiškia kokybės skirtumų“, – 15min sakė bendrovės atstovė Giedrė Račkauskaitė.

„Coca-Cola“: kitokius ingredientus nulėmė ne kaina

„Coca-Cola Baltics“, kuri Lietuvai gamina kitokio skonio šaltą persikų arbatą „Nestea“, pripažino, kad lietuviško ir vokiško produkto sudėtis skiriasi.

„Nors tam tikrais atvejais turime pritaikyti mūsų gėrimų receptus pagal vietos vartotojų skonį, naudoti vietinius ingredientus ar atsižvelgti į vietinį reguliavimą, naujus produktus pristatome tik įvertinę vartotojų pageidavimus ir laikantis aukštų standartų“, – aiškino Nele Normak, „Coca-Cola Baltics“ viešųjų reikalų ir komunikacijos vadovė.

Ji aiškino, kad „Nestea“ šaltosios arbatos visose šalyse gaminamos pagal tą patį receptą, nežymiai gali skirtis tik pavieniai ingredientai, naudojami atsižvelgiant į konkrečios šalies vartotojų poreikius ir pomėgius.

„Pavyzdžiui, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse „Nestea“ arbatose yra sumažintas pridėtinio cukraus kiekis pasitelkiant natūralios kilmės saldiklius (steviją), tuo tarpu Vokietijoje naudojamas tik pridėtinis cukrus“, – tikino N. Normak.

„Nestea“ persikų arbatoje Vokietijoje yra tik cukraus, o Lietuvoje be cukraus dar naudojama fruktozė ir steviolio glikozidas.

N. Normak 15min tikino, kad minėti ingredientai pasirinkti „ne dėl kainos, o siekiant Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams pasiūlyti sveikesnius pasirinkimus.“

„Naudojant natūralų saldiklį steviją net 30 proc. sumažinome cukraus kiekį „Nestea“ arbatose, todėl vartotojai gali rinktis sveikesnį ir mažiau kalorijų turintį produktą“, – sakė ji.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...