captcha

Jūsų klausimas priimtas

Populiarūs importuoti maisto produktai Lietuvoje – prastesnės kokybės nei Vakaruose

Lietuvoje parduodami sausainiai, šokoladas, kukurūzų dribsniai, gėrimas, bulvių traškučiai, jogurtai, pagaminti Vakaruose, yra kitokios sudėties nei vartoja vakariečiai, parodė tyrimas Lietuvoje. Vokiečiai, pavyzdžiui, valgo geresnį šokoladą nei lietuviai, nors produktas yra toks pat.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Tai, kas iki šiol kalbėta puse lūpų, tapo faktu – tie patys maisto produktai Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi sudėtimi, skoniu, spalva ir koncistencija. Tai įrodantį tyrimą antradienį pristatė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

„Nutella“ šokoladinis sviestas, jogurtas „Activia“, gėrimas „Nestea“, sausainiai „Milka“, bulvių traškučiai „Lay`s“ – tai tik keli produktai, parduodami Lietuvoje, kurių sudėtis skiriasi nuo analogų, parduodamų Vakaruose, parodė VMVT tyrimas. Pavyzdžiui, šokolade „Milka“, skirtame Lietuvai, šokolado yra daugiau nei tame, kuris parduodamas Vokietijoje.

Produktai buvo atrinkti Vilniuje ir Berlyne, ir lyginti laboratorijose Lietuvoje.

Ir tai dar kartą įrodo, kad maisto gamintojai Vakarų ir Rytų Europai tiekia produktus su skirtingomis sudėtimis.

Pavyzdžiui, jogurte „Activia“ su braškėmis, kuris parduodamas Vokietijoje, braškių yra daugiau, skiriasi ir skonis nei nuo taip pat atrodančio analogo Lietuvoje. Lietuvai skirtame produkte yra tirštiklių, dažiklių, kitų medžiagų, kurių nevalgo vartotojai Vokietijoje.

Skiriasi net tirpioji kava „Nestle Nescafe Gold“. Lietuvai skirtame produkte kofeino yra gerokai mažiau nei vokiškame analoge, nors pakuotės atrodo identiškai.

Juodojoje arbatoje „Lipton Yellow Label Tea“, parduodamoje Lietuvoje, yra kvapiųjų medžiagų, o Vokietijoje nėra.

Bulvių traškučiuose „Lays Salted“ Lietuvoje yra dar palmių aliejaus, o vokiškame analoge to nėra.

VMVT laboratorijoje ištyrė 33 rūšių maisto prekes ir nustatė, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija. Lietuva – ne pirmoji šalis, kurioje tai įrodyta.

Pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, mūsų šalies vartotojai dažnai net nežiūri į sudėtį populiarių prekių, nors jos skiriasi nuo tų, kurie parduodami Vokietijoje. „Tai kelia pasitikėjimo klausimą“, – sakė jis.

Nors tai nėra pirmo būtinumo prekės, tačiau B. Markauskas teigė, kad reikia rinktis natūralius produktus. „Tyrimas neapėmė buitinės chemijos prekių, bet kitais metais Europos Komisija į tai irgi atkreips dėmesį“, – sakė ministras. Gali būti, kad skalbimo miltelių sudėtis taip pat skiriasi.

Tyrimą atlikusio VMVT atstovės Loretos Mačytės, jau ne pirmą mėnesį stebima situacija su maisto produktų skirtumu Lietuvoje ir Vokietijoje. Pradžioje bandyta lyginti produktų ženklinimą internete, tačiau to nepakako. Todėl tyrimas buvo padarytas jau su realiais produktais, įsigyjant juos Berlyne ir Vilniuje.

Neseniai panašūs skandalai nuvilnijo Centrinės Europos valstybėse – Slovakijoje, Vengrijoje. Į tai savo metinėje kalboje praėjusią savaitę atkreipė dėmesį ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude`as Junckeris.

„Aš niekada nepritarsiu, kad nepaisant identiško supakavimo ir prekės ženklo, kai kuriose Europos šalyse maisto kokybė yra prastesnė nei kitose“, – sakė J.-C. Junckeris. – Slovakai nenusipelno, kad jų žuvies piršteliuose būtų mažiau žuvies, vengrai – kad jų maiste būtų mažiau mėsos, čekai – kad jų šokolade būtų mažiau kakavos“, – teigė jis.

Komisijos vadovas taip paminėjo visus atvejus, kai paaiškėjo, kad tie patys produktai – žuvies piršteliai, mėsa, šokoladas – skirtingose šalyse yra su skirtinga sudėtimi. Tiesa, patys gamintojai teigia, kad čia nėra nieko skandalingo, o produktai skiriasi dėl to, kad skirtingose šalyse yra skirtingi vartotojų skoniai. „Lygiųjų sąjungoje negali būti antros klasės vartotojų“, – pareiškė jis.

Tačiau Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, dėl to kyla nepasitenkinimas. „Jei vartotojas perka visoje Europos Sąjungoje žinomą produktą, jis natūraliai viliasi, kad ragaus tą patį nuo Vilniaus iki Lisabonos, ir gamintojai turi užtikrinti tai“, – sako Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

„Formaliai teisiškai – visi šie produktai atitinka jiems keliamus sudėties ir ženklinimo reikalavimus. Tačiau tai, kad beveik 70 proc. analizuotų produktų buvo nustatyti skirtumai, rodo, kad šis klausimas privalo būti ir toliau nagrinėjamas, o tyrimai plečiami“, – sako Darius Remeika, VMVT direktorius.

Pildoma.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...