captcha

Jūsų klausimas priimtas

3 priežastys, kodėl Lietuvai bus sunku sustabdyti Astravo AE energijos importą

Trečiadienį vyriausybė nutarė, kaip Lietuva ribos Astravo atominės jėgainės elektros importą į Lietuvą. Priimtas ir patvirtintas veiksmų planas su įvykdymo terminais. Daugiausia vilčių dedama į galimą susitarimą su Latvija ir Estija, tačiau, kaip teigia energetikos specialistai, čia yra ir silpniausia vieta.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Susitarimai su Latvija ir Estija ir importo mokesčiai. Tokį planą turi šalies Vyriausybė, ieškodama kelių, kaip sustabdyti dar statomos Baltarusijos Astravo atominės elektrinės energiją, kuri gali užplūsti Baltijos šalių rinkas. Tačiau tai padaryti bus sunku, sako Lietuvos energetikos instituto mokslininkas Vaclovas Miškinis ir Latvijos parlamento narys Romualdas Ražukas.

1. Lietuva teisės aktais užtikrins, kad į rinką nepatektų elektros energija iš Astravo atominės elektrinės.

Seimas iki 2019 metų žada pataisyti ar priimti teisės aktus, kurie galėtų užkirsti kelią Astravo elektros patekimui, tačiau techniškai tai padaryti sunkiau – Lietuva kartu su Baltarusija, Rusija, Latvija bei Estija yra bendrame elektros energijos žiede. Tad elektra iš Astravo atominės elektrinės gali laisvai atitekėti per Latviją.

„Niekas neatskirs, ar tai elektra iš Daugavos kaskadų, ar Astravo. Techniškai neįmanoma atskirti, kad ir kokie įstatymai būtų“, – 15min dėstė Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Vaclovas Miškinis. Čia labiau gali lemti ekonominės, o ne techninės priemonės, mano jis.

2. Lietuva sieks politinio susitarimo su Estija, Latvija bei Suomija dėl elektros importo iš trečiųjų šalių. Lietuvos vyriausybė žada ieškoti „bendrų principų“ su šiaurinėmis kaimynėmis, tačiau tiek latvių, tiek estų pozicija – racionali.

„Latviai nesupranta Lietuvos pozicijos, nes Latvijai svarbiausia – elektrinės saugumas, o ne elektros ribojimas. Čia veikia ekonomika – jei apsimokės pirkti elektrą, tai Latvija ir pirks. Latvijoje nugali racionalus protas, tad bendro sprendimo aš nematau“, – 15min dėstė Latvijos parlamento narys Romualdas Ražukas.

Panašiai liepos mėnesį kalbėjo ir Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius. „Mes nemanome, kad galime priimti kažkokius ypatingus įstatymus, kurie draustų pirkti nesaugiais būdais pagamintą elektros energiją. Pirmiausia, aš nežinau, kaip galėtume atskirti, kuri elektra pagaminta Astrave, o kuri – kitur“, – kalbėjo Latvijos ministras.

Lietuvoje viešėjusi Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid sutinka, kad Europa neturėtų pirkti elektros energijos iš Baltarusijos, o Suomijos ekonomikos ministras Ollis Rehnas dar pernai pareiškė, kad neblokuos elektros energijos iš Astravo atominės.

„Be bendro sutarimo su Latvija ir Estija riboti elektros patekimą yra labai sudėtinga“, – mano Lietuvos energetikos instituto mokslininkas V. Miškinis.

3. Lietuva sieks susitarti su Latvija ir Estija dėl importo mokesčio elektrai iš trečiųjų šalių.

„Toks susitarimas būtų žingsnis nuo lozungų į pragmatizmą. Sunku pasakyti, ar bendrai bus sutarta. Jei Lietuva sugebės pasakyti, kokią mato viziją dėl Astravo atominės elektrinės energijos, tai Latvijoje tai būtų svarstoma. Bet kol kas girdime tik šūkius“, – sakė Latvijos Saeimos narys R. Ražukas.

Latvijos politikai šiam žingsniui gali nepritarti dėl ekonominių priežasčių – šalis suinteresuota, kad per jos uostus būtų gabenami baltarusiški kroviniai, ypač per Ventspilio uostą. Krovinių srautas jau auga, todėl latviai esą nenori pyktis su baltarusiais.

„Latviai, tiesą sakant, nelabai domisi Astravo elektros tema. Latvijai svarbu elektrinės saugumas“, – teigė Latvijos valdančiajai koalicijai priklausantis R. Ražukas. Pasak Lietuvos energetikos instituto mokslininko V. Miškinio, importo mokestis turėtų būti ženklus, kad baltarusiams neapsimokėti eksportuoti elektros. „Jis turėtų būti juntamas, ne kokie 3 centai už kilovatvalandę“, – pastebėjo jis.

Pritarė ir kitoms priemonėms

Vyriausybė trečiadienį taip pat apsisprendė uždrausti Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei teikti paslaugas Baltarusijai. Dėl galimybės naudotis Kruonio paslaugomis Baltarusija kreipėsi dar 2015 metais – tuomet Lietuva atsakė, kad tokios galimybės nėra. Ministerija teigia, kad dalis priemonių susijusios su Baltijos šalių ir Vakarų Europos elektros tinklų sinchronizavimu. Tarp tokių yra Ignalinos AE transformatorių pastotės rekonstrukcija, kai bus atjungta viena elektros linija su Baltarusija, naujos linijos tarp Lietuvos elektrinės Elektrėnuose ir Vilniaus statybos. Abiejų šių projektų rangovo konkursai šiuo metu vyksta.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...