captcha

Jūsų klausimas priimtas

Per savaitę elektros rinkoje kaina beveik nepakito

Praėjusią savaitę, rugsėjo 4–10 d., „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje elektros kaina išliko stabili ir siekė 39,3 euro už megavatvalandę (EUR/MWh). Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, kaina buvo beveik 11 proc. mažesnė, rašoma pranešime spaudai Praėjusį antradienį, rugsėjo 5 d., kai importo pasiūla iš kaimyninių sistemų sumažėjo, Lietuvos prekybos zonoje formavosi aukščiausia kaina regione, piko metu ji siekė beveik 70 EUR/MWh. 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Lietuvoje importuota 78 suvartotos elektros, 27 proc. – Švedijos, 26 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 45 proc. elektros – iš trečiųjų šalių ir 3 proc. – iš Lenkijos. Praėjusią savaitę beveik per pusę sumažėjo importas iš Latvijos į Lietuvą, nes buvo remontuojama viena iš tarpsisteminių linijų. Tuo tarpu importas iš Švedijos didėjo 60 proc.

Baltijos šalyse elektrinių gamyba smuko beveik dešimtadaliu, Latvijoje elektrinės pagamino 17 proc., o Estijos – 14 proc. mažiau. Tik Lietuvoje vietos elektrinių gamyba išaugo 46 proc. Palankią padėtį, kai piko metu tam tikromis valandomis kainos pasiekdavo 70–80 EUR/MWh ir rinkoje trūko pigios elektros pasiūlos, stengėsi išnaudoti šiluminės elektrinės. Jose gamyba augo beveik 2,5 karto, o Lietuvos elektrinė veikė tris paras iš eilės.

Aukštesnės nei įprasta kainos Baltijos jūros regione formuojasi jau trečią savaitę iš eilės. Praėjusios savaitės pabaigoje dėl planinių remontų rinkai vis dar nebuvo prieinami iki 5,5 GW atominių elektrinių. Labiausiai kainos augo pietinėje Švedijos dalyje – ten trūkstant pasiūlai kainos neretai viršijo 50 EUR/MWh ribą, o piko metu siekė ir 80 EUR/MWh.

Rugsėjo 4–10 d. elektros srautui į Lietuvą tarptautinių Latvijos-Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 32 proc., Baltarusijos-Lietuvos – 10 proc. Tarptautinių Estijos-Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 46 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 18 proc., o Lietuvos kryptimi – 39 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 39 proc., Švedijos kryptimi – 1 proc.

Nuo rugsėjo 11 d. iki rugsėjo 18 d. vyksta planiniai jungties „LitPol Link“ priežiūros darbai. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close