captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baltijos šalys eilinį kartą nesugeba susitarti

Lietuvai  vis nepavyksta susitarti su Latvija ir Estija dėl Klaipėdos terminalo pripažinimo regioniniu. Jei pavyktų, Klaipėdos SGD laivui išpirkti būtų galima gauti apie 100 mln. eurų europinės paramos ir atpiginti jo išlaikymą. Tai ne pirmas kartas, kai Baltijos šalys nesugeba susitarti dėl strateginių regioninių energetikos projektų. Ginčytasi į Lietuvą, ar Latviją bus nutiesta jungtis iš Švedijos. Tebekabo ore VAE projektas.  
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Šiuo metu Baltijos šalys priklauso Rusijos energetinei sistemai IPS/UPS ir kartu su Rusija ir Baltarusija yra sujungtos vadinamuoju BRELL žiedu. 2025 metais Baltijos šalys siekia sinchronizuotis su Vakarų Europa UCTE sistema. Tačiau Lietuva, Latvija ir Estija nesugeba dėl sinchronizacijos susitarti tarpusavyje ir dėl to kyla grėsmė tapti Rusijos įkaitėmis.

Šią savaitę viešėdamas Lenkijoje premjeras Saulius Skvernelis kalbėjo, kad Lietuva norėtų elektros sistemas su Vakarų Europa sinchronizuoti per jungtį su Lenkija, tačiau tam vis dar nepritaria Estija, kuri tokią jungtį mato su Suomija, nieko aiškaus neatsako ir Latvija. Kuo ilgiau nepavyks susitarti, tuo didesnė grėsmė, kad Rusija, kuri jau stiprina pajėgumus, kad nebūtų atkirstas Kaliningradas, pati gali mus atjungti nuo savo energetinės sistemos jau 2020 metais. Kita vertus, jei Baltijos šalims nepavyktų susitarti, negalima tikėtis Europos Komisijos finansinės paramos.

2015 gruodį Lietuva elektros tiltais susijungė su Lenkija ir Švedija. Iki daugiau nei du dešimtmečius brandintos svajonės ištrūkti iš energetinio Rusijos tinklo vos vienas žingsnis – Baltijos šalių vadovams liko priimti politinį sprendimą, o elektros tinklų bendrovių specialistams tęsti jau pradėtą sinchronizavimo su žemyninės Europos tinklais planą per Lenkiją. Tačiau netikėtai prieš stojo Estija, pareiškusi, kad sieks sinchronizavimo jūros dugnu per Suomiją su gerokai mažesniais šiaurės šalių tinklais NORDEL.

„Mes nusprendėme atlikti studiją, kuri parodytų, kuris sinchronizavimo būdas yra efektyviausias ir logiškiausias. Pažiūrėję į studiją galėsime apsispręsti“, – sakė Estijos premjeras Taavi Roivas.

Estijos  pageidavimą įvykdyti reikėjo daugiau nei metų. Šių metų balandį EK Jungtinis tyrimų centras  pateikė studiją. Išnagrinėti trys scenarijai:

1.Baltijos šalių perdavimo tinklai veiktų kaip izoliuota savarankiška sistema, atsiskyrusi nuo kitų kaimynių, tačiau turėtų jungtis su Suomija, Švedija ir Lenkija.

2. Sinchronizuotųsi per Estiją su Šiaurės šalių sistema Nordel, nutiesus kintamosios srovės aukštos įtampos kabelius.

3. Sinchronizuotųsi per Lenkiją. Nagrinėtos galimybės sinchronizacijai panaudoti šiuo metu veikiančią vieną „LitPolLink“ jungtį arba įrengus antrąją „LitPolLink2“.

Ekspertai pateikė išvadą, kad brangiausiai – iki 1,5 mlrd. eurų – kainuotų estų pageidautas sinchronizavimas  su Skandinavija. Optimaliausias variantas lieka sinchronizacija su europiniais tinklais per Lenkiją. Su viena jungtimi kainuotų apie 900 mln. eurų, jei būtų tiesiama antroji  – maždaug 960 mln.

Tad Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupės susitikime sutarta, kad Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais vyks per Lenkiją.

Gegužę Taline Baltijos šalių ir Lenkijos premjerai sutarė tęsti vadinamąjį Lenkijos scenarijų, o politinį memorandumą dėl sinchronizacijos pasirašyti birželį.  Tačiau dokumentas nepasirašytas iki šiol.

Šią savaitę Varšuvoje premjeras Saulius Skvernelis pareiškė užsitikrinęs Lenkijos vadovų palaikymą ir ragino kolegas estus ir latvius nebevilkinti laiko.

„Negalime atidėlioti šio projekto Tai yra bendras Baltijos šalių nacionalinio ir energetinio saugumo klausimas“, – sakė S. Skvernelis.

Tačiau į planuotą susitikimą Estijos premjeras neatvyko, o Latvijos vyriausybės vadovas sprendimą atidėjo, pareiškęs, kad palaiko estus: sinchronizavimas per Lenkiją įmanomas tik nutiesus antrą „LitPolLink“ jungtį.

„Mes taip pat pritariame sinchronizavimui naudojant dvi linijas, nes pasak [Jungtinio] tyrimų centro analizės išlaidų atžvilgiu tai būtų pats geriausias sprendimas“, – pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Maris Kučinskis

Lietuvos elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas tikina, kad užtenka ir vienos šiuo metu veikiančios „LitPolLink“ jungties. Latvija ir Estija mano, kad taip bus nesaugu, su jomis nesutinka Lenkija. Lietuvos pusė baiminasi, kad politikų ginčams nėra pabaigos, sinchronizavimo projektas gali nusikelti iš planuotų 2025 metų į trisdešimtuosius ar dar vėliau.

„Mes puikiai žinome, kad ES biudžetas yra fiksuotas iki 2020 metų, po to tikrai nežinome koks jis bus, ar apskritai bus įvertinant Brexit įtampas ir visus kitus dalykus“, – nuogąstavo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Profesorius Ramūnas Vilpišauskas svarsto, kad Baltijos valstybės aukščiau regioninio saugumo, iškelia kiekviena savo interesus.

„Manau, kad tokiais atvejais susitarti trukdo ir ekonominiai išskaičiavimai. Gali būti, kad Estija turi savų išskaičiavimų, koks variantas jai apsimokėtų ir kiek gautų papildomų investicijų, parduodant skalūnų generuojamą elektros energiją, gali būti tam tikro pasitikėjimo trūkumas tarp trijų Baltijos šalių politikų ir neatmestina vidaus politika, kai kiekviena šalis siekia politinių dividendų. Paprastai kalbant, pritraukdama į regioninius projektus savo šalį, tokiu būdu padidindama savo [šalies] biudžetą, gaudama papildomų investicijų“, – sakė R. Vilpišauskas.

Lietuvos energetikai įspėja, kad jei Baltijos šalys dels, gali patekti į spąstus. Rusijos vyriausybė parengė energetikos sistemos pertvarkymo programą. Jos vykdymą kontroliuoja asmeniškai prezidentas Vladimiras Putinas

Kaliningrado srities „Jantarenergo“ vadovas tikina, kad sritis galės veikti autonomiškai jau iki Pasaulio futbolo pirmenybių 2018 metų birželį:  Maskva skyrė milijardus naujų elektros linijų, elektrinių, suskystintųjų dujų terminalo ir dujų saugyklų statyboms. 

Rusijos energetikai tiesia nuo Leningrado atominės lygiagrečiai Estijos ir Latvijos teritorijų aukštos įtampos linijas Baltarusijos link.  Baltarusijoje taip pat vyksta statybos: tiesiamos aukštos įtampos linijos Astravo rajone.   Lietuvos specialistai sako, kad Rusija ir Baltarusija, siekia aplenkti Baltijos šalis, įrenginėja naują energetikos žiedą. 

„Taip, tai yra techninė alternatyva BRELL žiedui“, – patvirtino D. Virbickas.

Jei Baltijos šalių planas atsijungti nuo BRELL žiedo 2025-siais vyktų be trukdžių, tai Rusija ir Baltarusija yra suplanavusios visus darbus baigti penkeriais metais anksčiau – 2020-aisiais. Pagal BRELL`o sutartį, apie pasitraukimą šalys privalo informuoti prieš pusę metų. Ši aplinkybė – rimta grėsmė Baltijos šalims.

„Mes puikiai žinome, kaip Rusija naudodavo energetiką kaip ginklą tiek užsienio politikoje, tiek kituose klausimuose, tai to scenarijaus turime išvengti Tai įspėjimo mechanizmai yra pagal BRELL`o sutartį, o pati šantažo priemonė gali būti bet kada naudojama“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

„Litgrid“ vadovas sako, kad Baltijos valstybių energetikai tęsia darbus: 2019 metais planuojama atlikti Baltijos šalių energetikos sistemų izoliuoto darbo bandymus. Jei jie būtų sėkmingi, beliktų sulaukti politikų sprendimų, kurie leistų Baltijos šalims atsijungti nuo Maskvos kontroliuojamo BRELL energetinio žiedo,  sinchronizuotis su kontinentine Europa.

Lenkijos energetikos viceministras Andrzejus Piotrowskis  šią savaitę po Baltijos šalių premjerų susitikimo lenkų žiniasklaidai atvirai užsiminė, kad nenoras susitarti, atsilikimas nuo būtinų darbų grafiko kelia nuostabą ir įtarimų, kad šio chaoso dirigentai yra už ES ribų.

"Susitarimo tarp Baltijos valstybių nebuvimas mums yra staigmena. Atrodo taip, lyg kažkas iš už ES ribų stengtųsi į šį procesą įvesti chaosą. Argumentai ne  ekonominiai, tinklus galima sinchronizuoti įvairiais būdais. Latvija privalo įgyvendinti tą pat, ką padarė Lietuva: turi pasiekti balansavimą, kad būtų galima sinchronizacija. Latvija yra sudėtingoje situacijoje. Didelė visuomenės dalis yra rusai, kuriems dėl įvairių priežasčių gali būti arčiau rusų realizuojami projektai“, – sakė A. Piotowskis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...