captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Kreivio skandalas Lietuvai gali kainuoti ES milijonus

Praėjus dvejiems metams po to, kai dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto iš ūkio ministro posto pasitraukė konservatorius Dainius Kreivys, ši istorija grįžta bumerangu. Tikėtina, kad Lietuvai teks grąžinti dalį Europos Sąjungos (ES) paramos, kurią ministras skyrė savo motinos iš dalies valdomo verslo vykdomiems mokyklų renovacijos projektams.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Praėjus dvejiems metams po to, kai dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto iš ūkio ministro posto pasitraukė konservatorius Dainius Kreivys, ši istorija grįžta bumerangu. Tikėtina, kad Lietuvai teks grąžinti dalį Europos Sąjungos (ES) paramos, kurią ministras skyrė savo motinos iš dalies valdomo verslo vykdomiems mokyklų renovacijos projektams.

DELFI žiniomis, į atsakingas Lietuvos institucijas kreipėsi Europos Komisijos (EK) Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF). Jos nuomone, Vilniaus Karoliniškių gimnazijos ir „Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos renovacijos projektai buvo netinkami finansuoti ES fondų lėšomis. Šiems projektams, kurių atlikimo konkursus jau buvo laimėjusi jo motinos iš dalies valdoma įmonė „Specializuota komplektavimo valdyba“, D. Kreivys skyrė apie 6 mln. Lt ES paramos.

Sutartys sudarytos neteisėtai?

DELFI turimais duomenimis, OLAF mokyklų istorija susidomėjo dar pernai, o galutinės šios EK tarnybos išvados atsakingas Lietuvos institucijas pasiekė šių metų vasarį.

Kaip ir D. Kreivį vertinusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), OLAF konstatuoja interesų konfliktą. Be to, OLAF pažymi, jog mokyklų renovacijos konkursus eksministro motinos iš dalies valdyta įmonė laimėjo pateikusi jungtinį pasiūlymą su restruktūrizuojama įmone – esą šį konkursą kuravusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija šį pasiūlymą turėjo atmesti, o ne pripažinti nugalėtoju. Viešųjų pirkimų komisijai tuo metu vadovavo Darius Indriūnas, vėliau tapęs D. Kreivio patarėju Ūkio ministerijoje.

DELFI žiniomis, Finansų ir Ūkio ministerijos šiuo metu svarsto OLAF išvadas, kuriose nurodoma, jog dėl ministro interesų konflikto bei nustatyto Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimo šie projektai netinkami ES finansavimui.

D. Kreivys: Lietuva šių pinigų nepraras

Eksministras D. Kreivys DELFI patvirtino buvęs informuotas apie OLAF išvadas. Pirmiausiai konservatorių stebina tai, kad EK tarnyba daugiausiai remiasi VTEK išvadomis.

„Esu girdėjęs tą istoriją. Pirmas dalykas, OLAF išvada yra pagrinde grįsta VTEK sprendimu“, - kalbėjo D. Kreivys. Politikas taip pat teigė abejojantis, ar pagrįsta OLAF išvada, jog mokyklų renovavimo konkurso laimėtoja parinkta pažeidžiant įstatyme nustatytas procedūras.

Sau nepalankų VTEK sprendimą D. Kreivys ginčijo teisme, tačiau etikos sargų verdiktas paliktas galioti.

D. Kreivio teigimu, neigiamas OLAF vertinimas dar nereiškia, jog Lietuva praras Karoliniškių gimnazijos ir „Ąžuolyno“ mokyklos renovacijai skirtas ES lėšas.

„Antras dalykas: valstybė realiai tų lėšų nepraranda. Nes dar nesibaigęs periodas, šitas lėšas dar gali panaudoti kitoms mokykloms. Trečias dalykas: Finansų ministerija gali rašyti apeliaciją ir nesutikti su šituo“, - sakė Seimo narys.

Politikas laikosi tos pačios pozicijos, kaip ir prieš dvejus metus: esą parašas, kuriuo skirta ES parama, tebuvo formalumas. O Vilniaus savivaldybės viešųjų pirkimų komisijos pirmininko D. Indriūno, vėliau įdarbinto ministro patarėju, D. Kreivys teigia apskritai nepažinojęs.

„Konkursus vykdė ne Ūkio ministerija – vykdė savivaldybė. Tiesioginio priėjimo prie tų konkursų negalėjau turėti ir neturėjau. Ir kitas dalykas, ką aš visą laiką sakiau: tas parašas buvo techninis parašas. Pasirašiau (paramos skyrimą – DELFI) mokykloms, o ne kažkokioms įmonėms. Parašas reiškė, kad procedūros yra techniškai užbaigtos. Su D. Indriūnu, nuoširdžiai sakau, nebuvau pažįstamas“, - reziumavo pašnekovas.

DELFI primena, jog D. Kreivys pernai iš motinos susigrąžino savo buvusio verslo akcijas. Jam priklauso 40 proc. akcijų bendrovėje „Catus“ (ankstesnis pavadinimas – „Stamija“), kuri buvo ir mokyklų renovavimo konkursus laimėjusios „Specializuotos komplektavimo valdybos“ akcininkė. Pernai Konkurencijjos taryba leido D. Kreivio verslui įsigyti 70 proc. „Specializuotos komplektavimo valdybos“ akcijų ir įgyti vienvaldę įmonės kontrolę. „Catus“ taip pat yra didžiausia bendrovės „Makveža“ akcininkė, ši bendrovė valdo statybinių medžiagų prekybos tinklą „Moki-veži“.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...