captcha

Jūsų klausimas priimtas

Darbo užmokestis augo visose apskrityse

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, išaugo visose apskrityse, pirmadienį praneša Lietuvos statistikos departamentas. Duomenys pateikiami be individualiųjų įmonių.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Daugiausia vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius mokesčių, arba „popieriuje“) darbo užmokestis padidėjo Telšių (4 proc.) apskrities įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo nuo 2,2 proc. Tauragės iki 3,1 proc. Šiaulių apskrityje.

2017 m. antrąjį ketvirtį didžiausią darbo užmokestį „popieriuje“ – 932,7 euro – gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 671,7 euro – uždirbo Tauragės apskrities darbuotojai.

Darbo užmokesčio padidėjimą šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, lėmė didesnis darbų mastas, sezoniškumas bei kitos priežastys.

Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius, arba „į rankas“) darbo užmokestis per ketvirtį išaugo visose apskrityse, labiausiai – Telšių (3,4 proc.).

Vertinant pokytį per metus – 2017 m. antrąjį ketvirtį palyginti su 2016 m. antruoju ketvirčiu – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose apskrityse, labiausiai – Vilniaus (9,9 proc.). Kitose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis per metus didėjo nuo 5 proc. Tauragės iki 8,9 proc. Telšių apskrityje.

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ per metus augo visose apskrityse nuo 7,1 proc. Klaipėdos iki 10,6 proc. Alytaus apskrityje.

Darbo užmokesčio augimui per metus įtakos turėjo nuo 2016 liepos 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga ir padidintas darbo užmokestis asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, nuo rugsėjo 1 d. padidintas darbo užmokestis švietimo įstaigų darbuotojams, nuo 2017 m. sausio 1 d. padidinta tam tikrų žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginė alga ir kitos priežastys.

Neto darbo užmokesčio, palyginti su bruto darbo užmokesčiu, spartesniam augimui įtakos turėjo nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir padidintas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis.

Vertinant savivaldybes, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių 2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse, išskyrus Kėdainių – čia jis sumažėjo 5,9 proc. Labiausiai bruto darbo užmokestis išaugo Rietavo (10,5 proc.) savivaldybės įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Šių metų antrąjį ketvirtį didžiausią bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus miesto (960 eurų) savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 121,3 euro viršijo šalies ūkio vidurkį. Mažiausiai uždirbo Zarasų rajono (590,2 euro) savivaldybės darbuotojai. Atotrūkis tarp Vilniaus miesto ir Zarasų rajono savivaldybių 2017 m. antrąjį ketvirtį siekė 369,8 euro.

Vertinant metinį pokytį (2017 m. antrąjį ketvirtį palyginti su 2016 m. antruoju ketvirčiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo visose savivaldybėse – nuo 1,2 proc. Zarasų rajono iki 17,7 proc. Rietavo.

Vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje šių metų antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 8,3 tūkst. (0,7 proc.). Tai lėmė padidėjęs darbuotojų skaičius visose apskrityse: nuo 0,3 proc. Vilniaus iki 2 proc. Alytaus apskrityje.

Antrąjį ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo visose savivaldybėse, išskyrus Panevėžio miesto – čia jis sumažėjo 0,2 proc. Labiausiai vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo Neringos (9,1 proc.) ir Palangos miesto (8,5 proc.) savivaldybėse.

Per metus (2017 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2016 m. antruoju ketvirčiu), vidutinis darbuotojų skaičius šalies ūkyje išaugo 11,5 tūkst., arba 0,9 proc.). Darbuotojų skaičius padidėjo visose apskrityse, išskyrus Panevėžio, Tauragės ir Utenos, kuriose sumažėjo atitinkamai 0,3, 1,3 ir 1,9 proc.

Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 38 savivaldybėse, labiausiai – Birštono (17,1 proc.), o sumažėjo 22 savivaldybėse, daugiausia – Rietavo (7,5 proc.).

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close