captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vyriausybėje bręstantis valstybinių įmonių privatizacijos planas kelia nerimą

Vyriausybėje veikianti speciali darbo grupė rengia pasiūlymus dėl kai kurių valstybės valdomų įmonių privatizacijos, išsiaiškino DELFI.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pavyzdžiui, ketinama parduoti po trečdalį strateginę reikšmę turinčių „Lietuvos energijos“, „Lietuvos geležinkelių“, „Lietuvos pašto“ akcijų, tačiau dėl to galutinai dar neapsispręsta.

Pastarasis minėtos darbo grupės, kurioje dalyvauja ir vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, ūkio viceministras Ramūnas Burokas, susitikimas vyko penktadienį ryte.

Po jo Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus vedėja Aušra Ramoškaitė nurodė, kad ministerija artimiausiu metu komentarų šia tema nesuteiks ir pasiūlė kreiptis į Vyriausybės kanceliariją. Tuo metu su M. Dargužaite DELFI penktadienį susisiekti nepavyko – jos atstovai nurodė, kad ji visą dieną bus susitikimuose.

M. Dargužaitė, BNS nuotr.

Apie planuojamą valstybės valdomų įmonių (VVĮ) privatizaciją žino ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji kritiškai atsiliepė apie tokias užmačias ir nurodė, kad tai gali būti ypač pavojinga.

Konservatoriai irgi įspėjo apie galimus tokių planų pavojus. Tuo metu valdančiųjų atstovas Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius ramino, kad diskusija dar tik prasideda, o kalba eina ne apie privatizavimą, o apie listingavimą.

Taikinyje – strateginės reikšmės įmonės

Remiantis negalutine Ūkio ministerijoje veikusios darbo grupės siūlymų santrauka, kurią matė DELFI, bus siūloma parduoti po trečdalį „Lietuvos energijos“, „EPSO-G“, „Klaipėdos naftos“, „Lietuvos geležinkelių“, „Lietuvos pašto“ ir „Lietuvos radijo ir televizijos centro“ akcijų.

Santraukoje taip pat rašoma, kad bus siūloma parduoti šias „Lietuvos energijos“ dukterine įmones: „Duomenų logistikos centras“, „NT Valdos“, „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“, „Elektroninių mokėjimų agentūra“.

Įdomu tai, kad „Lietuvos energijos“ akcijas valdanti Finansų ministerija trečdalio jų pardavimui nepritaria, kaip ir kai kuriems kitiems su šia VVĮ susijusiems pasiūlymams.

Gali būti parduota ir elektros energijos perdavimo sistemomis užsiimančios „EPSO-G“ dukterinė įmonė „TETAS“.

Krovinius geležinkeliais vežtų privačiai

Kalbant apie „Lietuvos geležinkelius“, būtų siūloma iš esmės reorganizuoti šios VVĮ grupės veiklą, atskiriant viešąją geležinkelių infrastruktūrą, krovinių vežimo paslaugas, keleivių vežimo paslaugas.

Gali būti pasiūlyta atsisakyti ir parduoti šias geležinkelių dukterines įmones: „Geležinkelių projektavimas“, „Geležinkelio tiesimo centras“, „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, „Gelsauga“, Geležinkelių aplinkosaugos centras.

Pagal dokumente pateiktą informaciją, po reorganizacijos krovinių vežimo geležinkelio transportu paslaugos butų privatizuotos.

Geležinkelius valdanti Susisiekimo ministerija šiems pokyčiams nepritaria.

Parduotų „Baltic Post“

Darbo grupės pasiūlymuose kalbama apie „Lietuvos pašto“ įmonių grupės reorganizaciją ir svarstymą atskirti komercines veiklas, jas privatizuoti.

Pašto dukterinė įmonė „Baltic Post“ turėtų būti parduota, o veiklos nevykdančios „Lietuvos pašto finansinės paslaugos“ ir „LP mokėjimų sprendimai“ – likviduotos.

„Lietuvos paštą“ valdanti Susisiekimo ministerija nurodė, kad nepritaria VVĮ veiklų atskyrimui ir pažymėjo, jog įmonių grupės vykdomiems specialiesiems įsipareigojimams reikalinga infrastruktūra yra bendra visoms bendrovėms paslaugoms teikti.

Privatizuotų „Litexpo“

Remiantis dokumentu, gali būti siūloma likviduoti „Būsto paskolų draudimą“, Dotnuvos eksperimentinį ūkį, „Lietuvos kiną“

Privatizuoti ketinama „Detoną“, „Problematiką“, „Panevėžio veislininkystę“, „Šilutės polderius“, „Valstybinę projektų ir sąmatų ekspertizę“, „Aerogeodezijos institutą“, Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną, Vilniaus metrologijos centrą, „Projektų ekspertizę“, Universiteto vaistinę, Giraitės ginkluotės gamyklą, Geotermą, Poilsio namus „Baltija“, Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centrą, Respublikinę mokomąją sportinę bazę, Lietuvos monetų kalyklą ir Informacinio verslo paslaugų įmonę.

Taip pat privatizuoti planuojama Lietuvos parodų ir kongresų centrą „LITEXPO“.

Iš dalies privatizuoti (paliekant 50 proc.+1 akciją valstybei) norima „Toksiką“.

Tuo metu valstybės dalyvavimas galėtų likti „Viešųjų investicijų plėtros agentūroje“, „Jonavos grūduose“, „Gyvulių produktyvumo kontrolėje“, Žemės ūkio paskolų garantijų fonde, „Investicijų ir verslo garantijose“,

Sujungti į vieną įmonę norima „Kiaulių veislininkystę“, „Lietuvos žirgyną“, „Šilutės veislininkystę“, „Šeduvos avininkystę“ ir Upytės eksperimentinį ūkį.

Prezidentūra: tai gali būti ypač pavojinga

DELFI teiravosi, ar apie tokius projektus yra informuota Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, taip pat – kaip ji vertina vyriausybėje rengiamą projektą.

„Prezidentė turėjo informacijos apie tokias vyriausybės užmačias ir paskutinio susitikimo su premjeru metu išsakė kritišką nuomonę“, – nurodoma DELFI perduotame prezidentės spaudos tarnybos atsakyme.

Jame nurodoma, kad dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis strateginių energetikos, transporto ir ryšių įmonių privatizavimas yra ypač pavojingas, nes šių įmonių akcijų dalis gali atsidurti Lietuvai nedraugiškų valstybių rankose.

Tai pažeistų šalies nacionalinio saugumo interesus.

„Be to, privatizavimas gali sustabdyti šiuo metu įgyvendinamus strateginius energetikos projektus ir jau įsibėgėjusias tokių įmonių kaip „Lietuvos geležinkeliai“ pertvarkas. Valstybės įmonių privatizavimas atsilieptų ir paslaugų kainoms“, – nurodė šalies vadovės atstovai.

Galbūt tai asmeninė M. Dargužaitės iniciatyva?

Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis, Seimo Ekonomikos komiteto narys Gabrielius Landsbergis teigė, kad dėl vyriausybės planuojamo valstybės valdomų įmonių, tarp jų ir strateginių, akcijų perleidimo, tai yra, visiškos ar dalinės jų privatizacijos, su sprendimus priimančiu Seimu diskusijos nevyko.

„Sunku pasakyti, kas čia vyksta. Iš tiesų mane labai nustebino pati galimybė, kad gali taip atsitikti. Neįsivaizduoju, kaip panašus klausimas galėjo ateiti iki tokios stadijos – svarstymo vyriausybės kanceliarijoje, o mes tik dabar sužinome, kad tai jau vyksta. Kodėl nebuvo jokios diskusijos, pasirengimo?“, – stebėjosi jis.


G. Landsbergis, BNS nuotr.

Pasak G. Landsbergio, valstybės valdomų įmonių ateitis yra ypatingo jautrumo klausimas, tiek kalbant apie nacionalinį saugumą, tiek apie nacionalinius interesus, konkurencinę aplinką ir kitus dalykus.

„Tada jau pradedi įtarti vos ne sabotavimą, kad galbūt vyriausybės kanceliarijos darbuotojai arba kanceliarijos vadovė, žinodama, jog tas klausimas gali būti nepopuliarus, ėmėsi asmeninės iniciatyvos ir pradėjo tai pusiau slapčia daryti“, – stebėjosi konservatorių lyderis.

Jis pažymėjo, kad šiuo metu matant vyriausybę, kuri yra labai menkai pasirengusi dirbti, be palaikymo Seime galima prieiti ir prie pavojingų situacijų.

„Paprasčiausiai dėl to, kad procesas gali labai greitai tapti nevaldomas. Didžiausia bėda, ir ne tik šiuo klausimu, bet ir premjerui, pavyzdžiui, kalbant apie mokesčius, tai vienintelis dalykas – kas tai palaikys? Be daugumos, be socialdemokratų, be konservatorių paramos, be galbūt kokių nors mažųjų partnerių paramos tai yra tiesiog klausimo iškėlimas, kuris nežinia kur gali nuvesti“, – aiškino G. Landsbergis.

TS-LKD pirmininkas DELFI sakė dar turįs „mažą viltį“, kad kalbant apie valstybės valdomų įmonių akcijų perleidimo, galbūt įvyko klaida. „Jeigu ne – tada tikrai reikia išsiaiškinti, kas tai sugalvojo, kas už to stovi, ir kokie to žmogaus siekiai. Ar tai iš tikrųjų nėra valstybės interesų sabotažas“, – sakė jis.

Ragina atsižvelgti į valstybės ir gyventojų interesus

Sunerimę dėl besiklostančios situacijos, Seimo TS-LKD frakcijos nariai Laurynas Kasčiūnas bei Žygimantas Pavilionis penktadienį viešai kreipiasi į premjerą Saulių Skvernelį dėl valstybės valdomų įmonių akcijų pardavimo privatiems investuotojams.

„Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui bei didelę reikšmę valstybei turinčios valstybės įmonės yra šalies nacionalinio saugumo objektas, todėl bet kokie sprendimai, ypač susiję su šių įmonių privatizavimu, turi būti priimti itin apgalvotai. <...> Priimant tokių sprendimus dėl valstybės įmonių privatizavimo ir / ar reorganizavimo negalima vadovautis vien rinkos, gerosios valdysenos praktikos ir panašiais principais.

Greta didesnio efektyvumo, ekonominės naudos siekio būtina matyti bei įvertinti vartotojų interesus ir nacionalinio saugumo poreikius“, – rašoma politikų kreipimesi.

Kaip DELFI sakė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dirbantis L. Kasčiūnas, remiantis turima informacija, vyriausybės darbo grupė siūlo sprendimus, kurie kelia labai daug klausimų.

„Daugeliu atveju kalbame apie strategiškai svarbias arba svarbias įmones. Kai kuriais atvejais kalbame apie natūralias monopolijas, kurios teikia produkciją visiems vartotojams, ir kurių kainos yra reguliuojamos.

Tokiu atveju tai yra ne tik nacionalinio saugumo, bet ir ekonominio motyvo klausimas: įsivaizduokime, jei ateitų privatus investuotojas į „Lietuvos energiją“, „Litgrid“ ar panašiai, tegu valdantis tik trečdalį akcijų, jis būtų suinteresuotas didinti pelną. Tai natūralus interesas, bet mes kalbame apie įmones, nuo kurių priklauso mūsų vartotojų gerovė“, – tvirtino politikas.

L. Kasčiūnas pabrėžė, kad šioje situacijoje kyla ir nacionalinio saugumo klausimas, nes kalbama apie strategines įmones, į kurias gali būti įleisti privatūs investuotojai.


L. Kasčiūnas, BNS nuotr.

„Žinote, šiais laikais įvairių šalių kapitalas gali ateiti įvairiomis formomis, įvairiomis schemomis – nebūtinai tiesiogiai. Žinoma, mes turime saugiklių, bet saugikliai yra viena, o mes šiuo atveju kalbame apie įmones, kurios vykdo šaliai labai svarbius projektus. Jei ketiname parduoti tokių įmonių akcijas, turėtume apmąstyti tai iš esmės. Aš manau, kad tokios įmonės turėtų likti valstybės rankose, negalima žaisti tokiais dalykais“, – sakė konservatorius.

Jo teigimu, informacija, kad sprendimai gali būti daromi prieštaraujant kai kurioms už įmonių akcijas atsakingoms ministerijoms, daro situaciją „dar įdomesnę“.

„Dar vienas svarbus dalykas – Lietuva rengiasi narystei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO). Stojimo taisyklėse akcentuojama nuostata stiprinti mažųjų akcininkų teises. Įsivaizduokime, jei į savo strategines įmones įsileisime kad ir 30 proc. privataus kapitalo, suteiksime jam daugiau teisių, kyla dar daugiau klaustukų, ar nebus blokuojami sprendimai, tam tikri projektai ir panašiai“, – svarstė L. Kasčiūnas.

Politikas pabrėžė, kad Lietuva jau turėjo pavyzdžių, kai strateginių įmonių privatizavimas neatnešė laukto rezultato. „Prisiminkime „Lietuvos dujų“ privatizavimą – tada kalbėta, kad pardavus įmonę kris kaina, paspartės plėtra ir panašiai. Atėjo „E. On“ ir „Gazprom“, ir mes mokėjome daugiausiai Europoje“, – priminė jis.

Valdančiųjų atstovas: diskusija dar tik prasideda

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, atstovaujantis valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai, DELFI teigė, kad darbo grupės siūlymuose kalbama ne apie įmonių pardavimą, bet apie listingavimą.

„Ne, negali to būti (privatizavimo – DELFI). Aš tikrai žinau, kad nėra kalbama apie įmonių privatizavimą, ypatingai strateginę reikšmę turinčių įmonių. Galbūt yra kalba apie listingavimą, kai įmonė pertvarkoma, ir nedidelė dalis jos akcijų parduodama biržoje, bet valstybė išlaiko pagrindinį akcijų paketą. Tai, manau, sveika, nes prideda įmonei skaidrumo“, – aiškino jis.

„Valstiečių“ atstovas sakė manantis, kad šiuo metu ir vyksta diskusija apie tai, kokia dalis akcijų galėtų būti parduodama. „Yra bijoma, kad gali būti listinguojama didelė įmonės akcijų dalis – tarkime, 33 proc. ir panašiai. Šiuo atveju labai svarbu, ypač strateginę reikšmę turinčioms įmonėms, kad valstybė išlaikytų visas valdymo galimybes“, – sakė V. Sinkevičius.

Jis tvirtino, kad vyriausybėje rengiamas projektas nėra galutinis ir dėl jo dar turėtų vykti diskusijos.

„Dar palaukime. Aš tikrai manau, kad dėl to dar gali būti diskutuojama, nes reikia dar kartą pasižiūrėti tų įmonių reikšmę ir tai, ar ta dalis, kurią ketinama listinguoti, jeigu tai yra trečdalis akcijų, ar tai nėra per daug. Manau, diskusija dar tik prasideda“, – sakė valdančiųjų atstovas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...