captcha

Jūsų klausimas priimtas

„NordBalt“ statybai – žalia šviesa

Elektros jungties „NordBalt“ projektą įgyvendinanti bendrovė „Litgrid“ gavo visus reikiamus leidimus statyboms pradėti. Baltijos dugnu nutiestas kabelis po pustrečių metų sujungs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas ir sumažins priklausomybę nuo Rusijos elektros.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Elektros jungties „NordBalt“ projektą įgyvendinanti bendrovė „Litgrid“ gavo visus reikiamus leidimus statyboms pradėti. Baltijos dugnu nutiestas kabelis po pustrečių metų sujungs Lietuvos ir Švedijos elektros sistemas ir sumažins priklausomybę nuo Rusijos elektros.

Povandeninius kabelio tiesimo darbus pradėti planuojama kitų metų pavasarį, tačiau parengiamieji darbai vyksta ir dabar – rekonstruojama Klaipėdos transformatorių pastotė, kurioje kitąmet bus pastatytas svarbiausias „NordBalt“ įrenginys – nuolatinės srovės keitiklis. Prie jo prijungtas aukštos įtampos kabelis bus tiesiamas Baltijos jūros dugnu iki Švedijos.

Apie 900 kilometrų kabelio ties du specialūs laivai. „NordBalt“ pagal ilgį bus trečia povandeninė elektros jungtis pasaulyje – ilgesnės yra tik Kinijoje ir Brazilijoje. Projekto vertė – beveik du milijardai litų, dalį lėšų skiria Europos Sąjunga.

„Ar tik sujungus [energijos sistemas] iškart sumažės kaina – taip negali pasakyt, bet žiūrėkim į ilgalaikę perspektyvą – mes turėsim dar vieną šaltinį. Jei didesnis pasirinkimas, tai per ilgą laikotarpį kaina turi mažėti“, – sako „LitGrid“ generalinis direktorius Virgilijus Poderys.

Apie galimybę sujungti Lietuvos ir Švedijos energijos sistemas kalbėti pradėta beveik prieš dešimtmetį, tačiau statybai pradėti reikalingi dokumentai gauti tik dabar. Bene ilgiausiai užtruko derybos su gyventojais, per kurių sklypus eis elektros linijos Telšiai-Klaipėda trasa. Jiems išmokėtų kompensacijų suma siekia 5 milijonus litų, tačiau trys savininkai su pasiūlyta suma nesutiko ir iki šiol bylinėjasi teismuose.

Kompromiso teko ieškoti ir su kultūros paveldo specialistais, nes žvalgant kabelio trasą buvo atrasti net 7 iki šiol nežinomi paveldo objektai.

„Kuršių nerijoje buvo rastos 3 naujos akmens amžiaus gyvenvietės, atrodo, ir su įdomiu kultūriniu sluoksniu. O žemyninėje dalyje tose tuščiose vietose buvo atrasti 4 objektai – 3 senovinės gyvenvietės ir dvarvietė“, – pasakoja Kultūros paveldo departamento Klaipėdos padalinio vyr. valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Sutarta, kad statybininkai tose vietose naudos kuo mažiau kultūrinį sluoksnį ardančias technologijas. Pradėti eksploatuoti elektros jungtį „NordBalt“ tikimasi 2015 metų gruodį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...