captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dėl „Žalgirio“ stadiono spaudžiamas A. Avulis: prasidėjo sliekų ieškojimas ant asfalto

Ilgus metus Vilniaus „Žalgirio“ stadionas stovėjo apleistas. Pradėjus jį griauti ir pranešus apie naujas statybas ant valstybinės žemės, prokurorai vis atkakliau reikalauja nutraukti jos nuomos sutartį, nes stadionas esą turėjo būti naudojamas, o ne griaunamas. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) tokių reikalavimų nevykdo, tad prokurorai griežtina toną ir neatmeta galimybės imtis teisinio persekiojimo.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Žemę nuomoja bendrovė „Promola“, kurią valdo „Hanner“. Jos vadovas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad prokurorai arba vykdo kieno nors nurodymus ir nori susidoroti su juo, arba tiesiog nesupranta ką daro.

Primename, kad dar metų pradžioje prokurorai pareikalavo NŽT nutraukti valstybei priklausančios žemės, kurioje buvo „Žalgirio“ stadionas, nuomos sutartį. Ši įspėjo bendrovę „Promola“, kad sutartis bus nutraukta per 2 mėnesius.

Vis dėlto tai nebuvo padaryta, o liepos viduryje Generalinė prokuratūra nurodė paaiškinti reikalavimo nevykdymo priežastis ir už tai atsakingus asmenis.

NŽT informavo prokurorus gavusi „Promolos“ prašymą pakeisti nuomos sutartį ir numatyti galimybę vykdyti statinių rekonstrukciją ir naują statybą. Toks paaiškinimas netenkino prokurorų.

„Susirašinėjimo su Generaline prokuratūra aplinkybės leidžia spręsti, kad NŽT <...>, Prokuratūros įstatymo nevykdo, todėl pakartotinai prašome iki 2017 m. rugpjūčio 21 d. informuoti prokuratūrą apie NŽT priimtą sprendimą ir jo vykdymo rezultatus“, – nurodoma prokuratūros rašte.

Jame atkreipiamas dėmesys, kad prokurorų nutarimas reikalauti pašalinti teisės aktų pažeidimus yra privalomas visoms valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pareigūnams, tarnautojams ir darbuotojams, o už prokuroro reikalavimų ir nutarimų nevykdymą šie asmenys atsako pagal įstatymus.

„Atsižvelgiant į aplinkybę, kad nėra galutinai išspręstas aptariamos valstybinės žemės nuomos teisėtumo klausimas, neatmetant teisminio proceso inicijavimo galimybės, manome, kad bet kokie ginčo nuomos sutarties pakeitimai neabejotinai apsunkins viešojo intereso gynimo priemonių efektyvų taikymą“, – įspėjo prokuratūra.

Generalinė prokuratūra DELFI informavo gavusi naują NŽT raštą, kuriame ši prašo 20 darbo dienų pratęsti terminą, idant galėtų dar kartą vietoje patikrinti sklypo naudojimą ir priimti sprendimą, „suderinamą su teisėtumo, viešojo intereso, racionalumo, efektyvumo, visuomenės naudos principais“.

Esą sulaukusi šio sprendimą, Generalinė prokuratūra spręs, kokių veiksmų imtis toliau. Ko tiksliai siekiama, jos atstovai paaiškino taip: „Prokurorai konstatavo teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Teisinga būtų parašyti tik tiek: esama žemės nuomos sutartis turi būti nutraukta.“

NŽT patvirtino prokuratūros paprašiusi daugiau laiko, tačiau daugiau situacijos nekomentavo.

Ieško sliekų ant asfalto?

Paprašytas pakomentuoti susidariusią situaciją „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis tikino, kad įsigyjant teises į valstybinę žemę ir vykdant statybos darbus viskas atlikta absoliučiai teisingai ir nepažeidžiant nė vieno teisės akto.

„Prokuratūra bando surasti bent vieną mažiausią kabliuką, kuriuo norėtų paspausti, kad nuomos sutartis būtų nutraukta. Mes bandome išsiaiškinti, kokie yra tikrieji prokuratūros ketinimai ir tikslai. Aš buvau susitikęs ir kalbėjau su tais prokurorais ir man pasirodė, kad čia tikslas yra būtent surasti bent mažiausią kabliuką“, – aiškino verslininkas.

Anot jo, prokurorams buvo argumentuotai įrodyta, kad pradinis jų teiginys esą valstybė atidavė sklypą stadionui eksploatuoti, neatitinka tikrovės, yra visiškai kitaip.

BNS nuotr.

„Valstybė kartą jau pardavė tą sklypą. Jeigu nutrauktų sutartį, ketintų parduoti sklypą antrą kartą, būtų nesąžininga. Du kartus pardavinėti tą patį daiktą yra nesąžininga ir draudžiama įstatymais.

Kai pateikiau šiuos argumentus ir tai įrodžiau, tada prasidėjo sliekų ieškojimas ant asfalto – bandoma pritempti kažkokį sutarties punktą ar teisės akto vieną citatą, vieną frazę ir parodyti, kad yra kažkoks pažeidimas“, – piktinosi A. Avulis.

Ar bus antra serija?

Paklaustas, dėl kokios priežasties arba kokiu tikslu prokurorai tai daro, verslininkas sakė ir pats bandantis rasti atsakymą.

„Yra tik dvi versijos. Arba tai daroma su kažkieno nurodymu ir užsakymu, arba tai daroma iš kvailumo. Kitų priežasčių negaliu suvokti“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad veikiausia dabartiniai prokurorų veiksmai tėra „pirma serija“.

A. Avulis sakė neketinantis nusileisti prokurorams ir prireikus juos demaskuosiąs:

„Jeigu jie ir toliau eis, tada mes atskleisime labai daug faktų ir atvejų, kai prokuratūra elgėsi visiškai priešingai. Tada natūraliai atsiranda tik vienas atsakymas – kad čia tikslas susidoroti su manimi asmeniškai arba su mano kompanija.

Kito atsakymo aš nerandu. Jei kas suras, būčiau labai dėkingas, kad man paaiškintų, kodėl taip elgiamasi.“

Verslininkas stebėjosi, kad kai kuriais atvejais prokurorai prisimerkia ir nepastebi galimų pažeidimų, kitais – jų būtinai ieško, prie ko prikibti.

„Iš pradžių jų argumentai buvo, kad jūs čia sklypą gavote už dyką ir valstybė negavo naudos. Dabar to klausimo net nekelia.

Aš jiems įrodžiau, kad visais atvejais visuomenei projektas naudingas. Šita teritorija buvo apleista, 10 metų ja niekas neturėjo galimybių naudotis. Stadionas ir vieša erdvė buvo, bet užtverta, užrakinta ir jokie renginiai nevyko.

Mes ją atveriame, į projektą investuojame 200 mln. Eur, sumokėsime 58 mln. Eur mokesčių, sukursime kelis tūkstančius darbo vietų, sukursime aplinką, viešąsias erdves, kuriomis žmonės galės naudotis ir gaus pridėtinę vertę“, – vardijo A. Avulis.

Jis tikino, kad bankrutavus Ūkio bankui, tuomet jam priklausęs „Žalgirio“ stadionas ir teisė į valstybinę žemę buvo perduota Šiaulių bankui. Šį sandorį prižiūrėjo ir jo kainą nustatė Lietuvos bankas:

„Buvo faktas, yra įrodymai, kad valstybė išpumpavo tos teritorijos kainą iki aukščiausios, tada atidavė Šiaulių bankui, kad parduotų rinkoje.

Visa tai ir įvyko. Jeigu dabar sako, mes nutraukiam, tai palaukit, jūs, valstybė, mus apgavote.

Pati valstybė sugalvojo teritoriją įvertinti pačia aukščiausia kaina. Ne tai, ką sako, čia yra stadionas. Stadionas yra minusinė vertė. Ant Ozo kalno valstybė duoda 70 mln. Eur ir vis tiek niekas nenori jo statyti. Tai negali parduoti už teritoriją, už kurią sumokėjome 41 mln. Eur, kad mes gautume orą.“

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close