captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ketvirtį amžiaus veikiančiai Kauno įmonei – sunkūs laikai, darbuotojams nemoka algų

1992 metais veiklą pradėjusiai „Kauno dujotiekio statybai“ atėjo sunkūs laikai. Per metus jos darbuotojų skaičius sumažėjo beveik perpus, o likusieji negauna algų.
Petras Sabalys, DELFI montažas
Petras Sabalys, DELFI montažas

„KDS grupei“ priklausanti įmonė neseniai taip pat pasitraukė iš dviejų didelių projektų: Nacionalinio stadiono konkurso ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės.

Kredito biuro „Creditinfo“ duomenimis, „Kauno dujotiekio statyba“ (KDS) pasižymi aukšta bankroto rizika.

„KDS vėlavimo atsiskaityti reitingas siekia 10 (aukščiausia rizika), o bankroto – 8 (aukšta rizika)“, – praėjusią savaitę skelbė naujienų agentūra BNS.

Skola „Sodrai“ – per 100 tūkst. eurų

Susirūpinę itin prasta savo darbovietės padėtimi į DELFI redakciją kreipėsi keli KDS darbuotojai.

„Įmonės viduje jau praeitų metų viduryje buvo požymių kad turėsime didžiulių problemų dėl nemokumo“, – rašoma DELFI gautame laiške.

Jame taip pat tvirtinama, kad darbuotojams patariama patiems rašyti pareiškimus išeiti iš darbo savo noru.

DELFI buvo susisiekęs su vienu iš laišką parašiusių darbuotojų, tačiau jis atsisakė atskleisti savo tapatybę. Jo teigimu, prabilęs viešai, gali sulaukti nemalonumų.

Redakcija dėjo daug pastangų siekdama susisiekti su KDS vadovybe. Parašius elektroninį laišką įmonės komunikacijos skyriaus darbuotojai Monikai Andrejaitytei, atėjo automatinis atsakymas, jog ji iki rugsėjo 11 dienos atostogauja. Tiesa, kiek vėliau, šeštadienį, gauta žinutė, kad laiškas jos pašto dėžutėje buvo atvaizduotas.

Anksčiau siųstuose pranešimuose žiniasklaidai nurodytu M. Andrejaitytės mobilaus telefono numeriu atsiliepė vyras, kuris patarė skambinti bendruoju telefonu ir rašyti į pagrindinį įmonės pašto adresą. Tačiau KDS biure niekas telefono nekėlė ir į laiškus neatsakė.

Tuo metu „Sodros“ duomenys rodo, kad rugpjūčio 24 dieną KDS skola „Sodrai“ sudarė 100 tūkst. eurų.

Taip pat matyti, kad prieš metus (2016 08 25) įmonėje dirbo 297 asmenys, o dabar jų yra 156, t.y. beveik perpus mažiau.

Šiemet darbuotojams mokamų atlyginimų vidurkis KDS svyravo apie 1,1 tūkst. eurų „ant popieriaus“.

Rekomenduoja kreiptis į darbo ginčų komisiją

Paklausta, ką KDS darbuotojams šioje situacijoje reikėtų daryti, Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) komunikacijos skyriaus vedėja Marija Čereškevičiūtė sakė:

„Visada skatiname tiek darbuotojus, tiek darbdavius patiems aktyviai ginti savo teises. Šiuo atveju dėl vėluojančių atlyginimų įmonės darbuotojai gali kreiptis į prie VDI veikiančias darbo ginčų komisijas.

Darbo ginčų komisija – privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus bei kolektyvinius darbo ginčus dėl teisės. Į jas gali kreiptis tiek darbuotojai, tiek darbdaviai, jei jų teisės yra pažeidžiamos. Ši valstybės teikiama procedūra yra nemokama.“

VDI atstovė pažymėjo, kad pagal darbuotojų prašymus pirmąjį 2017 metų pusmetį darbo ginčų komisijos jau išieškojo jų naudai per 2 mln. eurų darbo užmokesčio skolų.

M. Čereškevičiūtė KDS darbuotojams taip pat rekomendavo pasikonsultuoti su VDI, kreiptis telefonu, paštu ar per socialinius tinklus.

Keitėsi vadovybė

Registrų centro duomenimis, šią vasarą keitėsi „KDS grupės“ akcininkai. Dar birželį KDS, „Gasoil“, „Egavi", „DS-1“ ir „Emplonet“ valdančios įmonės savininkais buvo Petras Sabalys, Nijolė Bartusevičienė ir Rokvaldas Bartusevičius.

Tačiau rugpjūtį Bartusevičiai akcijų nebeturėjo, o vietoje jų atsirado Igoris Rybakovas.

2016 metų vasarį įmonė buvo pranešusi apie pokyčius savo vadovybėje. KDS savininkas P. Sabalys maždaug metams įmonės vadovo kėdę buvo užleidęs Aurelijui Deviatnikovui.

„Perleisdamas KDS vadovo pareigas, galėsiu daugiau dėmesio skirti įmonės plėtrai ir pozicijų stiprinimui naujose užsienio rinkose. Prieš keletą metų sėkmingai įgyvendinome pirmuosius projektus Lenkijoje, matome daug galimybių aktyviai veikti ir kitose Europos valstybėse“, – tuomet pranešime žiniasklaidai cituotas P. Sabalys.

Tačiau 2017 metų pradžioje įmonė pranešė, jog P. Sabalys grįžta.

„Mūsų susitarimas nuo pat pradžių buvo terminuotas, tai reiškia – turėjo aiškią pabaigą, kuri buvo siejama su tam tikrų procesų įgyvendinimu – projektų valdymo sistemų įdiegimu. Dar metų pradžioje suformuluotus ir iškeltus tikslus Aurelijus sugebėjo įgyvendinti rekordiniu greičiu”, – tvirtino P. Sabalys.

Paliko du projektus

KDS internetinėje svetainėje nurodoma, kad įmonė anksčiau yra įvykdžiusi Jauniūnų dujų kompresorių stoties, magistralinis dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai, povandeninės elektros jungties su Švedija „NordBalt“ projektus.

Anksčiau taip pat skelbta, kad KDS prisidės prie Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybų, tačiau rugpjūtį BNS pranešė, kad įmonė šiame projekte nebedalyvaus.

„Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekte numatytą bendrovės „Kauno dujotiekio statyba“ darbų dalį pilnai perima kiti du jungtinės sutarties partneriai „Steinmuller Babcock Environment“ ir „Budimex“. Persidalintų darbų apimtis nėra didelė, tad šie veiksmai jokios neigiamos įtakos projekto įgyvendinimo kokybei bei numatytiems terminams neturės“, – BNS perduotame komentare sakė Vilniaus kogeneracinės jėgainės vadovas Saulius Barauskas.

Rugpjūčio pradžioje DELFI rašė, kad „KDS grupė“ traukiasi iš Nacionalinio stadiono konkurso.

Pasitraukus „KDS grupės“ valdomai įmonei „Vilniaus nacionalinis stadionas“, konkurse liko vienintelis dalyvis – „Icor“ (buvęs „Rubicon“) valdoma „Axis Industries“.

„Creditinfo“ duomenimis, rugpjūčio 9 dieną KDS turėjo 13 turto areštų, kurių bendra vertė – 2,044 mln. eurų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...