captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valstybės valstybėje – viešosios įstaigos su neištirtais turto aruodais

Valstybė, be savo valdomų įmonių, dar turi šimtus viešųjų įstaigų (VšĮ). Jų veikla beveik nekontroliuojama, niekas neanalizuoja jų veiklos rezultatų, o kai kuriais atvejais valstybė netgi neturi lemiamos sprendimo teisės, tačiau šios įstaigos kainuoja biudžetui, vykdo ir komercinę veiklą, o visuomenei sukuriama vertė – abejotina. Vyriausybė žada permainas.
Andrew Neel/Unsplash nuotr.
Andrew Neel/Unsplash nuotr.

Valstybinio audito metu surinktais duomenimis, pernai valstybės institucijoms – ministerijoms ir jų departamentams – iš viso priklausė 131 viešosios įstaigos dalininko balsas, iš jų 92-ių įstaigų visuotiniame dalininkų susirinkime turėjo balsų daugumą, todėl galėjo daryti įtaką įstaigų veiklai.

Dar net 548 viešąsias įstaigas valdė savivaldybės – 177 iš jų sprendimo teisė priklauso kitiems dalininkams.

Tad kone 7 proc. visų šalyje įkurtų viešųjų įstaigų visiškai ar bent iš dalies priklauso valstybei. Tačiau nė viena valstybės institucija neseka ir neanalizuoja, kiek ir kokių viešųjų įstaigų valstybė valdo, kokie jų veiklos rezultatai, kokio turto jos turi ir ar apskritai jis efektyviai panaudojamas.

Valstybės kontrolė dar pavasarį pažėrė karčių išvadų, kad valstybės viešosios įstaigos kuriamos siekiant suinteresuotiems asmenims gauti finansavimą, turtą ar kitų lengvatų, už kontrolę atsakingų nėra, valdymas neskaidrus ir neefektyvus. Valstybė steigti viešąsias įstaigas gali neribotai, tačiau po to pasitraukti iš tokių įstaigų valstybei būna sunku.

Pavyzdžiui, Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras – viena iš viešųjų įstaigų (VšĮ), kur valstybė yra tik viena iš dalininkių ir negali sprendimų priimti vienašališkai.

15min rašė ir apie kitą valstybės VšĮ, Žirmūnų darbo rinkos mokymo centrą, kuris turimas patalpas prestižinėje vietoje nuomoja pusvelčiui, laiko sukaupęs per tris milijonus eurų.

Vyriausybė žada, kad viešųjų įstaigų reikalingumas bus peržiūrėtas.

Investuota 125 mln. eurų, reali kaina – neaiški

Ministerijų ir jų departamentų pateiktais duomenimis, 2015 m. į valstybės VšĮ buvo investuota apie 125 mln. Eur, iš jų 121 mln. Eur – turtu, o 4 mln. Eur – dalininko piniginiais įnašais.

Tačiau tai niekaip neatspindi, kiek finansavimo kasmet šios įstaigos gauna kitais būdais, kiek efektyviai pinigai panaudojami.

„Atlikus auditą nustatėme, kad nėra bendrų valstybės dalyvavimo viešųjų įstaigų sektoriuje veiklos rodiklių. Nėra vienos institucijos, kuri rinktų, kauptų, analizuotų ir sistemintų informaciją apie valstybės viešąsias įstaigas šalies mastu, nėra žinomas tikslus tokių įstaigų skaičius“, – teigia Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė Rūta Obcarskienė.

Pasak jos, neanalizuojama, kokios naudos duoda valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų veikla visuomenei, neapibendrinami ir nevertinami veiklos rezultatai, efektyvumas. Nesant nustatytų rodiklių negalima pagrįstai įvertinti viešųjų įstaigų veiklos.

Valstybės valdomas įmones (VVĮ) prižiūrinčios „Stebėsenos ir prognozių agentūros“ laikinasis vadovas Deividas Gabulas patvirtina, kad apie valstybės VšĮ niekas nesidomi ir jų nevertina.

„VšĮ tikrai nėra laikomos valstybės valdomomis įmonėmis. Taip yra todėl, kad įstaiga yra ne pelno siekianti organizacija, o VVĮ traktuojama kaip AB ar UAB ar VĮ, kurios siekia pelno, – sako D. Gabulas. – Mūsų vertinimu šis sektorius tikrai galėtų būti skaidresnis ir tikrai reiktų jį skaidrinti.“

Valstybės biudžeto lėšos tiesiogiai skiriamos 17 valstybės viešųjų įstaigų veiklai, 2015 m. – apie 12,5 mln. eurų. Tačiau čia neįtraukti universitetai, kolegijos, profesinio mokymo įstaigos, finansavimą gaunančios per „krepšelius“, asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurių veikla apmokama iš ligonių kasų, bei kitos viešosios įstaigos, kurios lėšas pritraukia pagal kitas įvairias programas ar valstybei teikiamas paslaugas.

Neribotai steigia, vėliau nekontroliuoja

Valstybei steigti VšĮ griežtų ribojimų nėra, teigia Valstybės kontrolės atstovė.

„Viena, nėra nustatytų valstybės tikslų teikti viešąsias paslaugas steigiant ir valdant viešąsias įstaigas. Nei strateginiuose dokumentuose, nei teisės aktuose nėra apibrėžta, kada ir kokiais atvejais valstybė dalyvauja tam tikroje VšĮ vykdomoje veikloje ir ko ji siekia dalyvaudama joje“, – teigia R. Obcarskienė.

Teisės aktuose tik Mokslo ir studijų įstatyme valstybinės aukštosios mokyklos (universitetai ir kolegijos) yra įtvirtintos kaip juridiniai asmenys VšĮ, jokios kitos valstybės VšĮ jokių išskirtinių privilegijų prieš kitas privačias įstaigas neturi.

William Iven

Lietuvoje nėra vienos institucijos, atsakingos už bendros viešųjų paslaugų ir viešųjų įstaigų politikos formavimą, pažymi Valstybės kontrolė. Todėl pačių VšĮ veikla sklendi šešėliuose.

„Nėra tinkamo valstybės viešųjų įstaigų veiklos planavimo: veiklos tikslų, kuriuos įstaigoms nustatytų valstybės institucijos, siektinų veiklos rodiklių ir jų vertinimo kriterijų reikšmių. Todėl negalima pagrįsti, kad VšĮ, kurių dalininkių teises ir pareigas įgyvendina valstybės institucijos, valdymas yra efektyvus ir duoda maksimalią naudą visuomenei“, – sako R. Obcarskienė.

Anot jos, ne visuomet racionaliai ir taupiai VšĮ skiriamos valstybės biudžeto lėšos, tinkamai nevertinamas VšĮ finansų valdymas, valstybės biudžeto lėšos skiriamos neatsižvelgus į gaunamas komercinės veiklos pajamas ir pelną.

„Yra atvejų, kai valstybės institucijos, įsigydamos paslaugas iš tų VšĮ, kurių savininkės teises ir pareigas įgyvendina, neužtikrino Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų laikymosi, ribojama konkurencija ir neracionaliai naudojamos valstybės biudžeto lėšos“, – patikina R. Obcarskienė.

Ji pastebi, kad valstybei tinkamai neatstovaujama tose VšĮ, kuriose valstybė dalininkų susirinkime neturi balsų daugumos. Tuomet nenustatomi įstaigų veiklos tikslai, kurie atspindėtų valstybės poreikius, o VšĮ vykdoma veikla būna ir nesusijusi su viešųjų interesų tenkinimu.

Apie valstybės VšĮ teikiamas paslaugas informacijos mažai ir patiems vartotojams.

„Šalies institucijos neskiria pakankamo dėmesio viešųjų įstaigų veiklos viešinimui. Kai nėra visuomenei atviros ir lengvai prieinamos pagrindinės informacijos apie viešųjų įstaigų veiklą, sunku užtikrinti ir įstaigų veiklos skaidrumą, jų teikiamų paslaugų prieinamumą ir kokybę, konkurencingumą“, – teigia Valstybės kontrolės atstovė.

Pateikė rekomendacijų sąrašą

Valstybės kontrolė balandį parengė rekomendacijų sąrašą ir jų įgyvendinimo planą – pagal tai turėtų būti tobulinama VšĮ sistema, numatomas teisinis reguliavimas.

Pateiktos 9 rekomendacijos, kurių terminai baigiasi šių metų pabaigoje ir kitų metų pirmą ketvirtį.

„Kad valstybės dalyvavimas valdant viešąsias įstaigas teiktų naudą visuomenei, viešosios įstaigos būtų steigiamos tikslingai, o jų valdymas efektyvus, reikia tobulinti sprendimų dėl valstybės ir savivaldybių viešųjų įstaigų steigimo ir valdymo priėmimo procesus. Rekomendacijos pateiktos Lietuvos Respublikos Vyriausybei“, – aiškina R. Obcarskienė.

Vyriausybė žada peržiūrėti

Ministro pirmininko patarėjas ekonomikos klausimais Lukas Savickas patikina, kad vyriausybė žino esamą padėtį.

„Visas valstybės turtas, taip pat ir viešosios įstaigos, turi būti valdomos efektyviai. Vyriausybė yra nurodžiusi ministerijoms ir joms pavaldžioms įstaigoms remiantis aiškiais kriterijais įvertinti, kokios VšĮ atneša pamatuojamą naudą ir gali likti, o kurios turi būti naikinamos“, – teigia L. Savickas.

Anot jo, bus peržiūrėtos ne tik VšĮ funkcijos, bet ir forma. Vyriausybės kanceliarija buvo paskelbusi apie dalies ministerijų funkcijų centralizavimą – pradedama nuo buhalterinės apskaitos ir personalo valdymo. L. Savickas patikina, kad taip pat centralizuotai turi būti vertinama ir VšĮ veikla.

„Nėra jokia paslaptis, kad ministerijos į viešųjų įstaigų dalininkes neretai įtraukiamos siekiant labai abejotinų tikslų – nemokamai gauti patalpas, turėti oficialų statusą ir panašiai. Tokia praktika turi baigtis ir jau šiuo metu vyksta pasiruošimas dalies viešųjų įstaigų uždarymui“, – sako L. Savickas.

Anot jo, ministerijos privalo įvertinti, ar jų ir departamentų valdomos VšĮ nedubliuoja funkcijų, kurias geriau ir efektyviau gali atlikti privatūs subjektai be valstybės pagalbos. Taip pat, visos įstaigos, kuriose valstybė yra dalininkė, privalo užtikrinti visišką savo veiklos skaidrumą.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...