captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į konteinerius sumestas atliekas siūloma pirmiausia pasverti, o tada apmokestinti

Gyventojams ir įmonėms netrukus vėl gali keistis į sąvartynus patenkančių atliekų surinkimo tvarka – savivaldybėms norima leisti šiukšlių išvežimo įkainius nustatyti atsižvelgiant į jų svorį. Dabar tokios galimybės nėra – konteineriai, į kuriuos metamos atliekos, nesveriami.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Jeigu šiai idėjai būtų pritarta, iš konteinerių surinktas atliekas jas išvežančios įmonės pirmiausia turėtų priskirti konkretiems vartotojams (namams, įstaigoms), pasverti, o tada pagal savivaldybės nustatytą principą apmokestinti. 

Tačiau kol kas nebūtų atsisakoma ir praktikos už buitinių atliekų išvežimą mokėti atsižvelgiant į būsto ar patalpų plotą arba žmonių skaičių – taip mokestis už šiukšlių išvežimą dažniausiai skaičiuojamas daugiabučių gyventojams, arba į konteinerių kiekį, kuris svarbus individualių namų savininkams. 

Nuo 2017 metų sausio gyventojams turi būti taikoma dvinarė rinkliava: pastovioji dalis būtų skiriama atliekų tvarkymo infrastruktūrai finansuoti, o kintamoji priklausytų nuo to, kiek į konteinerius išmesta buitinių atliekų – savivaldybės pačios nustato, kaip jas apmokestinti.

Sumanymo autorius parlamentinio Aplinkos apsaugos komiteto vadovas „valstietis“ Kęstutis Mažeika sako, kad mokestį skaičiuojant už atliekų svorį paskatintų gyventojus jas rūšiuoti, sumažintų sąskaitas už šiukšlių išvežimą, leistų atsisakyti sąvartyno vartų mokesčio.

Parlamentaras norėtų ir dar kardinalesnės reformos – mokestis už atliekų išvežimą visose savivaldybėse visiems gyventojams ir įmonėms būtų apskaičiuojama tik pagal sukauptų atliekų svorį, bet tam priešinasi Aplinkos ministerija. Ministras Kęstutis Navickas teigia, kad tokiu sprendimu būtų pasikėsinta į savivaldos teises, o be to pritrūktų lėšų atliekų infrastruktūros išlaikymui – surinkimo priemonėms, antrinių žaliavų, buityje susidarančių pavojingų, didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėms eksploatuoti, sąvartynų priežiūrai.

Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius Paulius Saudargas sumanymą mokesčius imti tik už atliekų svorį vadina radikalia reforma ir prognozuoja, kad ją pradėjus, dvinarė sistema būtų naikinama, o nauja tvarka pradėtų galioti ne anksčiau kaip po penkerių metų.

„Valstietė“ Virginija Vingrienė tikisi, kad nauja tvarka palankiausia būtų individualių namų savininkams ir verslui, kuris dabar už šiukšles daugeliu atvejų mokesčius moka atsižvelgiant į turimą patalpų plotą arba prikrautų konteinerių kiekį. Parlamentarė mano, kad savivaldybėms būtų galima leisti pačioms spręsti, kaip daugiabučių gyventojams paskirstyti mokesčius už konteineriuose rastas pasvertas atliekas - pagal būsto plotą ar gyventojų skaičių, nes pasverti konkretaus žmogaus išmetamas atliekas neįmanoma.

Laukia vyriausybės ir ministerijos išvados

Išvados dėl savo siūlymo K. Mažeika kreipėsi į vyriausybę bei Aplinkos ministeriją. Jeigu vyriausybė tam pritartų, ji galėtų pakeisti taisykles, kurios dabar leidžia savivaldybėms pasirinkti vieną iš trijų būdų, kaip gyventojams apmokestinti buitines atliekas.

„Išsiaiškinome, kodėl ir įvedus dvinarę sistemą, žmonės vis tiek nepatenkinti. Aplinkos ministerijai apklausus atliekų surinkėjus pamatėme, kad jie tą galimybę mato, kad gyventojas mokėtų už išmestas atliekas pagal svorį, kad konteineris būtų sveriamas. Daugiabučiams būtų atskiros aikštelės, kuriose konteineriai būtų užrakinti ir prienami tik tam namui, kuriam jie priklausys“, – BNS sakė K. Mažeika. 

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų valdymo skyriaus vedėja Laura Zukė sako, kad Seimo nario pasiūlymas gautas ir svarstomas, todėl kol kas negalima vienareikšmiai atsakyti, ar jį įgyvendinti įmanoma ir ar naujas šiukšlių tvarkymo būdas būtų teisingesnis.

„Savivalda yra atsakingas už komunalinių atliekų sistemos organizavimą ir kainos nustatymą – tai yra jos savarankiškoji funkcija pagal įstatymą, todėl, ar nuleisdami griežtą poziciją, nepažeisime teisės aktų?“ – svarstė L. Zukė.

Ministras: apmokestinimui tik pagal svorį – ne 

Aplinkos ministras K. Navickas sako, kad savivaldybės geriau žino, kaip apmokestinti atliekų išvežimą.

„Atliekų tvarkymas yra savivaldos kompetencijoje. Savivalda pati sprendžia, koks būdas yra geriausias. (...) Kreipkitės į savivaldą, kodėl tokie sprendimai (dėl atliekų tvarkymo infrastruktūros – BNS) buvo priimti. Infrastruktūrą išlaikyti, kuri yra regionuose, taip pat reikia pinigų. ES labai aiškiai pasako, kad negali būti dotuojamas atliekų tvarkymas iš valstybės lėšų. Kai kurios savivaldybės tai dotavo. Ar mes vadinsime nuo ploto ar nuo galvos, tas pinigų skaičius turi būti surinktas“, – BNS teigė K. Navickas.

Ministras pripažįsta, kad dabar savivaldybės dalį atliekų išvežimo infrastruktūros išlaikymo lėšų permetė juridiniams asmenims, pavyzdžiui, grūdų ar kitos produkcijos sandėlius turintiems ūkininkams.

„Kiek tai teisinga, kiek neteisinga, mes peržiūrėsime – gal kažką metodikoje reikia tobulinti, jeigu ten akivaizdžiai neteisinga“, – tikino ministras, pasak kurio, toks peržiūrėjimas galimas rudenį.

K. Navickas BNS priminė, kad svarstoma galimybė Kainų komisijai pavesti atliekų tvarkymo kainų reguliavimą.

„Nežinau, kas būtų teisingiau... Gal žmonėms būtų psichologiškai saugiau, kad kažkas reguliuoja. Aš ne prieš“, – sakė ministras. 

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ministerijai birželį yra nurodęs iki 2018 metų sausio pateikti pataisas dėl regioninių atliekų tvarkymo kainodaros tvirtinimo perdavimo Kainų komisijai.

P. Saudargas: diskusija būtina

Aplinkos apsaugos komiteto narys konservatorius P. Saudargas tikina, kad apie naują tvarką dėl surenkamų atliekų svėrimo diskutuoti būtina.

„Jau vien dėl to šita idėja yra svarstytina ir detaliai nagrinėtina, nes daryti kažką reikia ar taip ar taip, todėl, kad Lietuva nesitvarko. Tai, ką mes turėjome padaryti, nieko nepadarėme – gyventojų rūšiuoti neišmokėme, tik su depozitu yra proveržis. Vietoje to išleidome daug milijonų – biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamykloms, nors jos ir nepasiteisino, mano galva, tų įrenginių pastatymas yra žingsnis į šoną nuo rūšiavimo“, – BNS teigė P. Saudargas.

Jis taip pat pripažįsta, kad nauja tvarka gali kainuoti brangiau nei dabartinė, bet ji leistų „priversti gyventojus šiukšles rūšiuoti“.

P. Saudargas abejoja, ar prie naujos tvarkos gyventojai turėtų mokėti už išrūšiuotų atliekų sutvarkymą.

„Gyventojai labai aiškiai žinotų, už ką jie moka, – tik už neišrūšiuotas“, – aiškino P. Saudargas.

Skatins rūšiuoti atliekas

K. Mažeika užsimena, kad naują tvarką iš pradžių galėtų išbandyti vienas ar keli rajonai: „Tikiu, kad kai kurios savivaldybės priims sprendimą taikyti šią metodiką ir įvertins kaip tai veikia. Jeigu pasiteisins, visoje Lietuvoje skatinsime visus pereiti prie šios metodikos, atsisakant kitų (mokesčio už atliekas paskaičiavimo būdų – BNS).“

Pasak K. Mažeikos, nauja tvarka būtų ypač naudinga individualių namų gyventojams, nes jiems nereikėtų mokėti už dažną atliekų išvežimą ir už pustuščius konteinerius.

„Kai kurios savivaldybės, gal Vilniuje mažiau, bet ypač regionuose, individualiuose namuose žmonėms tuos konteinerius surenka ir pustuščius, nes žmonės nepripildo konteinerių. Tai jie į juos ir meta bet ką. Nėra motyvacijos rūšiuoti ir mokėti mažiau“, – kalbėjo parlamentaras.

Jis įtaria, kad principas „moku, kiek išmetu“ leis labiau išgryninti sistemos infrastruktūrai reikalingų lėšų poreikį, tačiau abejoja, kad atliekų surinkimo įmonės, pamačiusios, kad mažiau surenka šiukšlių iš konteinerių, brangins infrastruktūros išlaikymą.

„Savivaldybių tarybos nariai tarybos posėdyje turi balsuoti dėl įkainių. Labai nepopuliarus sprendimas – didinti mokesčius. Žmonėms yra labai svarbu žinoti, o savivaldybės turi pasakyti, kiek jiems kainuoja išlaikyti rūšiavimo gamyklas, sąvartynus bei kokie yra administravimo, bei atliekų surinkimo kaštai. Jie (atliekų vežėjai – BNS) dažnai nepaskaičiuoja, kad parduoda rūšiuotą metalą, plastmasę, popierių, stiklą ir nori tik iš atliekų surinkimo uždirbti pelną. Tai parodykime realiai, kas iš ko ir kiek gaunasi“, – teigė parlamentaras.

Jis pripažįsta, kad konteinerių su atliekomis svėrimas nėra pigus variantas, tačiau prognozuoja, kad tai labiausiai paskatintų rūšiuoti atliekas.

K. Mažeika sako, kad įvedus naują tvarką, atliekas surenkančioms įmonėms nereikėtų pirktis naujų automobilių, tik įsidiegti svėrimo rangą, kuri, jo žiniomis, kainuoja iki 10 tūkst. eurų. Ją atliekų surinkimo įmonės galėtų įsidiegti iki 2020 metų.

Pasak K. Mažeikos, įmonėms nereikėtų įsigyti ir naujų konteinerių – liktų dabartiniai. Juos reikėtų pertvarkyti taip, kad prieigą turėtų tik tie naudotojai, kurie mokės už į juos išmestas šiukšles. Popierius, plastikas ir stiklas kaip ir dabar būtų metamas į atskirus rūšiavimo konteinerius.

V. Vingrienė: svarstyklės – už europines lėšas

V. Vingrienė sako, kad nauja tvarka bus palankiausia individualių namų savininkams ir įmonėms.

„Tai yra labai svarbu visuomeninio maitinimo įmonėms, kurios šiandien moka ypatingai didelius pinigus nuo ploto. Kavinių savininkai sako, kad turi mokėti už banketines sales nepriklausomai, jos užimtos ar ne“, – teigė parlamentarė.

Tačiau ji pripažįsta, kad prie naujos sistemos daugiabučių gyventojai kol kas nemokės tik už savo šiukšles, jiems mokestis priklausys ir nuo to, kiek atliekų į konteinerius išmes ir kaimynai – kuo visi daugiau išrūšiuos, tuo konteineriai bus lengvesni ir mažiau reikės mokėti. 

„Daugiabučiuose tos teisybės nesurasime, kol kas jie individualaus (išmetamų atliekų apskaičiavimo – BNS) neturės, mokės už bendrą kiekį ir jiems bus mokestis išdalijamas. Gal pagal gyventojų skaičių, kas būtų teisingiau, gal pagal butų plotą, nors ne plotas gamina šiukšles, o gyventojai“, – teigė Seimo narė.

V. Vingrienė taip pat sako, kad įvedus naują tvarką, gali prireikti daugiau rūšiavimo konteinerių, kurių didmiesčiuose ir ypač senamiesčiuose nebūtų kur statyti. Todėl ji siūlo imti pavyzdį iš Briuselio – ten atliekos rūšiuojamos į specialius atskirus maišus ir jie tomis dienomis, kai yra išvežami, paprasčiausiai paliekami tam tikrose vietose gatvėse.

V. Vingrienė mano, kad tokiai tvarkai priešinsis atliekų išvežėjai. Tačiau ji taip pat mano, kad svarstykles galima įsigyti naudojant europines lėšas ir tada dėl svarstyklių kainos nebūtų didinamas mokestis.

Vilnius permainų sulauks 2018-aisiais

Vilniaus savivaldybės Atliekų tvarkymo programos įgyvendinimo skyrius vedėjas Valdas Juodis informavo, kad sostinės gyventojams mokestį už atliekų išvežimą pagal svorį norėta skaičiuoti nuo 2016 metų, bet to iki šiol nepavyko to padaryti, nes „vežėjai nenori nieko keisti“. 

„Jie laikosi iš paskutiniųjų įsikabinę į šitą sistemą, kai jokių tikslių duomenų savivaldybė neturi, kontroliuoti negali“, – BNS teigė V. uodis.

Jis prognozavo, kad atsižvelgiant į atliekų svorį mokestis už šiukšles bus skaičiuojamas nuo pavasario. 

„Dabar vykdome atliekų vežėjo konkursą, ten sąlygose numatyta, kad kiekviena šiukšliavežė turi būti aprūpinta svėrimo įranga. Svėrimo duomenys bus perduodami į bendrą sistemą - gausime labai daug duomenų, kurie leis kaip įmanoma tiksliau gyventojams paskaičiuoti mokesčius, nes dabar svorio (atliekų - BNS) normos irgi nustatomos, bet tik remiantis vežėjų duomenimis, kurie nėra tikslūs. Rugsėjį gal net pasirašytume sutartis su atliekų vežėjais, tada jie iki pusės metų turės laiko sustatyti konteinerius, kitaip pasiruošti paslaugos teikimui, atliekas būtų galima sverti nuo kovo – balandžio“, – pranešė savivaldybės atstovas.

Pasak jo, nuo kitų metų pavasario vilniečiams bus nustatyta apie 15 skirtingų mokesčio už atliekų išvežimą tarifų – jie bus pritaikomi atsižvelgiantį nekilnojamojo turto pobūdį, vieni įkainiai bus, pavyzdžiui, daugiabučių su šiukšlių šachtomis gyventojams, kiti – be jų, treti - individualiems namams ir taip toliau.

V. Juodžio teigimu, metų pradžioje visus vartotojus pasieks mokestiniai pranešimai, kiek jiems kainuos atliekų išvežimas, susimokėti teks kas ketvirtį arba visą sumą iškart. V. Juodis prognozuoja, kad vilniečiai mokės 20–30 proc. mažiau negu dabar.

Jis žada, kad 2018–2019 metais Vilniuje atsiras apie 600 pusiau požeminių aikštelių šiukšlių ir rūšiuotų atliekų konteineriams, kurie pakeis dabartinius ratukinius. Pasak V. Juodžio, šios aikštelės nebus rakinamos: „Tai brangi sistema, ką gali sau leisti mažesni miestai, tai Vilniuje tikrai dar ne. Gal ateityje...“

Jis pripažino, kad aikštelės bus įrengiamos vietose, kur galėtų patogiai privažiuotų šiukšles išvežantis transportas.

„Gyventojams teks pavaikščioti šiek tiek“, – neslėpė savivaldybės atstovas.

Pasak V. Juodžio, Vilniaus savivaldybė į naujų konteinerių aikštelių statymą investuoja 15 proc. tam reikalingų lėšų – 1 mln. eurų, Kita dalis – 7 mln. eurų – bus skirta iš Europos Sąjungos lėšų.

Dabar Vilniuje atliekų surinkimu rūpinasi keturi vežėjai, nuo kitų metų atliekas rinks trys bendrovės.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...