captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekonomistas R. Lazutka skeptiškai vertina siūlomą progresinių mokesčių schemą

Socialdemokratų siūlomas progresinių mokesčių variantas nepakankamai ambicingas, teigia ekonomistas Romas Lazutka, kartu pažymėjęs, kad mokesčių sistemai būtini ne fragmentiški, o esminiai pokyčiai.
DELFI nuotr.
DELFI nuotr.

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) siūlo greta dabartinio 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo numatyti dar tris – 16 proc., 17 proc. ir 20 proc. – tarifus. Šie būtų aktyvuojami viršijus 20 tūkst. eurų metinių pajamų ribą ir atitinkamus kitus pajamų slenksčius.

„Nematau prasmės vienu procentiniu punktu keisti mokestį. Tai smulkmena, juokinga. Tai nėra joks pokytis. Esu už, kad progresinių mokesčių tarifai būtų įvesti, bet juos pasiūlyti nėra paprasta, nes reikia perskaičiuoti visas valstybės pajamas, kaip jos pasikeistų keičiant ir kitus mokesčius. [...] Lietuvoje visą mokesčių sistemą reikia gerokai pertvarkyti“, – naujienų agentūrai ELTA teigė Vilniaus universiteto profesorius R. Lazutka, pridūręs, kad Lietuva išsiskiria iš Europos Sąjungos (ES) šalių tuo, jog iš GPM surenka palyginti mažai pajamų, savo ruožtu, socialdemokratų siūlymas vargu ar reikšmingai pakeistų šią padėtį.

Ekonomistas kartu kelia klausimą, kodėl diferencijuojant gyventojų pajamų mokestį, be dėmesio lieka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka, ją esą reikėtų sujungti su GPM.

„Jeigu naujus tarifus siūlo vien dabartinėms pajamoms, kurios apmokestinamos pagal GPM, kodėl neįtraukus sveikatos draudimo ir neapmokestinus irgi skirtingais tarifais? PSD įmoka pagal prigimtį iš esmės yra gyventojų pajamų mokestis, taip ir buvo iki krizės – tiesiog GPM buvo didesnis, po to išskyrė 6 proc. (t. y., į 6 proc. PSD ir 15 proc. GPM – ELTA). Tas išskyrimas yra keistas ir nereikalingas“, – teigė profesorius.

R. Lazutka pasigedo ir aiškumo socialdemokratų formuluotėje esą progresiniai mokesčiai bus taikomi visoms, o ne vien darbo, pajamoms.

Ekonomistas pažymi, kad Lietuvoje pajamos apmokestinamos nevienodai.

„Tarkime, kai dirbame pagal individualios veiklos liudijimą, leidžiame atskaičiuoti sąnaudas ir paskui tik likusios sumos pusė yra apmokestinama. Tai reiškia, kad jie siūlytų tuos naujus tarifus taikyti ir individualios veiklos, matyt, pajamoms, bet nekalba, ar jos būtų apmokestinamos, iš esmės, trečdalis, kaip dabar daroma, ar visos jos apmokestinamos. Tas neaišku“, – kalbėjo R. Lazutka.

Ekonomisto teigimu, pertvarkas pradėti reikia būtent nuo apmokestinimo skaidrinimo, o jau paskui imtis tarifų dydžio.

„Vis tiek grįžtu prie to, kad reikia peržiūrėti visą mokesčių sistemą, suvienodinti pirmiausia apmokestinimą nepriklausomai nuo pajamų šaltinio ar rūšies, nes nėra argumentų, kodėl jie turi būti skirtingi. Ir tuos tarifus (GPM – ELTA) nustatyti skirtingus, bet kad tas skirtumas būtų jaučiamas: ne 1 procentiniu punktu, o 4-5, kaip paprastai būna kitose šalyse“, – aiškino R. Lazutka.

Kaip skelbta, Seimo socialdemokratai, jau anksčiau parlamentui siūlę įteisinti progresinius mokesčius, vėl teikia siūlymą nustatyti skirtingus GPM tarifus skirtingas pajamas gaunantiems asmenims.

Pagal Seimo narių Andriaus Palionio ir Algirdo Syso įregistruotą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, asmens pajamos būtų apmokestinamos šiais tarifais: metinė pajamų dalis, neviršijanti 20 tūkst. eurų, ir toliau būtų apmokestinama dabartiniu 15 proc. GPM tarifu; metinė pajamų dalis, viršijanti 20 tūkst. eurų, bet neviršijanti 30 tūkst. eurų, būtų apmokestinama 16 proc. tarifu. Metinė pajamų dalis, viršijanti 30 tūkst. eurų, bet neviršijanti 40 tūkst. eurų, būtų apmokestinama 17 proc. tarifu, o viršijanti 40 tūkst. eurų – 20 proc. mokesčio tarifu.

Remiantis socialdemokratų siūlymu, pajamos iki apytiksliai 1260 eurų „į rankas“ būtų apmokestinamos lygiai taip pat, kaip ir dabar. Tarifas augtų tik didesnėms pajamoms. Tai būtų taikoma visoms pajamoms, ne tik darbo.

Projekto iniciatorių nuomone, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, nustatantis vienodą gyventojų pajamų mokesčio tarifą skirtingas pajamas gaunantiems asmenims (t. y. 15 proc. GPM), didina turtinę nelygybę, socialinę atskirtį.

A. Palionio ir A. Syso duomenimis, įsigaliojus jų siūlomam projektui per metus į biudžetą būtų surenkami papildomi 105 mln. eurų.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...