captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tyrimas: beveik pusė Lietuvos tėvų už vaikų lavinimą planuoja mokėti pinigus

Lietuvos tėvai vis daugiau dėmesio ir finansų skiria vaikų lavinimui bei ugdymui. Atlikta apklausa parodė, kad beveik pusė mūsų šalies šeimų ketina mokėti pinigus už atžalų edukavimą, rašoma pranešime spaudai. „Spinter tyrimų“ atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, 49 proc. į mokyklas vaikus rudenį leisiančių tėvų mano, jog šiose įstaigose jie įgyja pakankamai žinių ir yra gerai ugdomi. Kita dalis – 44 proc. – yra pasirengusi į atžalų mokslus investuoti papildomai – mokėti už pamokas ir privačius mokytojus bei skirti lėšas jų užklasinei veiklai ir būreliams.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Tyrimo duomenimis, 29 proc. Lietuvos tėvų ketina investuoti į užklasinę vaikų veiklą, nes mano, kad mokyklose jie įgyja pakankamai žinių, tačiau stokoja visapusiškos patirties. Tuo tarpu 15 proc. mokyklinio amžiaus vaikus turinčių tėvų planuoja mokėti privatiems mokytojams ir rinktis pamokas už pinigus. 6 proc. apklausos dalyvių mano, kad mūsų šalies mokyklose vaikai negauna nei pakankamai žinių, nei gero išsilavinimo.

Nors vis daug Lietuvos tėvų ketina investuoti į vaikų lavinimą, atliktas tyrimas parodė, kad 61 proc. šeimų netaupo ir nėra atidėję pinigų atžalų mokymui. Periodiškai lėšas taupo ir vaikų mokslui jas atideda 25 proc. mokyklinio amžiaus vaikus, 13 proc. – mokslams kaupia biudžetą iš senelių ar kitų giminaičių padovanotų pinigų.

„Pastaraisiais metais Lietuvos miestuose populiarėja privačios mokyklos, todėl tėvų pečius užgula kur kas sunkesnė finansinė našta. Būtina iš anksto suplanuoti ir atsakingai įvertinti finansinius įsipareigojimus ir šeimos biudžeto dalį, kuri kiekvieną mėnesį bus skiriama vaikų lavinimui. Planuojant reiktų nepamiršti atžalų saugumo – skirti lėšas vaikų draudimui nuo nelaimingų atsitikimų“, – patarė draudimo bendrovės „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Tyrimas parodė, kad net ketvirtadalis tėvų pradeda ateities planus aptarinėti su 8–14 metų vaikais, dar nesulaukusiais paauglystės metų. Na, o didžioji dalis šeimų kalbasi ir tariasi su paaugliais vaikais dėl būsimos profesijos ir studijų – tai rodo, kad tėvai labai aktyviai dalyvauja vaikų ateities planavime. „Lietuvoje net ir studijuoti pradėjęs suaugęs žmogus nelieka be tėvų globos ir finansinės pagalbos“, – sakė „Gjensidige“ generalinis direktorius.

Apklausos duomenimis, 39 proc. Lietuvos gyventojų, turinčių suaugusių vaikų, teikia finansinę pagalbą savo suaugusiems vaikams. Dažniausiai tokią paramą skiria 46–55 metų tėvai, t. y. studentiško amžiaus vaikų turintys Lietuvos gyventojai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...