captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paslaptinga Lietuvos įmonė į Š. Korėją šįmet eksportavo daugiau nei už milijoną eurų

Lietuviškos prekės sugebėjo pasiekti netgi labiausiai izoliuotą valstybę pasaulyje – į Šiaurės Korėją nuo metų pradžios eksportuota prekių už 1,14 milijono eurų. Su Kim Jong Uno režimu prekiauja vienintelė lietuviška įmonė, kurios pavadinimo mūsų institucijos neatskleidžia, o ir pati įmonė slapstosi. Iš eksportuojamų polimerų teoriškai galima gaminti degalus ar sprogmenis.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Šie metai yra pirmieji, kai lietuviškos prekės pasiekė Šiaurės Korėją. Čia keliauja ne ginklai – daugiau nei už milijoną eksportuota neaustinių tekstilės medžiagų. Pakankamai įspūdingas ir kiekis – į Šiaurės Korėją iškeliavo net 190 tonų lietuviškos produkcijos.

Todėl produkcija yra itin pigi: jos kaina sudaro vos 15–17 centų už kilogramą.

Pavadinimas įslaptintas ir Seimo nariams

Statistikos departamente nurodyta, kad tai tekstilės plaušeliai, kurių ilgis ne didesnis nei 5 milimetrai, jų ritinėlių skersmuo ne didesnis nei 8 mm.

Tiek Muitinės departamentas, tiek Statistikos departamentas 15min atsisakė pateikti informaciją apie įmonę argumentuodamos Duomenų apsaugos, Konkurencijos įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatomis – reikalingas įmonės sutikimas.

O pati įmonė institucijoms sutikimo atskleisti duomenis 15min nedavė. Kas prekiauja su Šiaurės Korėja, neatskleidžiama netgi Seimo nariams.

Viskas, kas apie įmonę žinoma – ji veikia Vilniaus apskrityje, parduodamos prekės – lietuviškos kilmės.

15min paskambino daugiau kaip 20 didžiausių tekstilės ir susijusių sričių įmonių, kurios galėtų užsiimti tokia veikla, tačiau klausimas apie Šiaurės Korėją dažniausiai sukeldavo nuostabą.

Kemša pagalves?

„Ne, su Šiaurės Korėja jokių reikalų mes neturime. Tačiau tokie ritinukai daromi iš sintetinio pluošto, naudojant suvėlimo mašinas. Tokias mašinas turi „Neaustinės medžiagos“ Šiauliuose, dar „Merkys“ (Varėnoje veikianti įmonė, – red. past.). Čia kamšalas pagalvėms ir panašiai. Dar galbūt yra kokių nors mažesnių bendrovių, nes Lietuvoje atsidarė nemažai tekstilės bendrovių su norvegišku kapitalu. Bet taip į galvą iškart neateina“, – svarstė „Iviltros“ direktorius Valdas Šikšnys.

Tačiau didžiosios bendrovės 15min paneigė bet kokius ryšius su Šiaurės Korėja. „Neaustimos“ direktorius Raimondas Lukauskas patikino, kad įmonė su Šiaurės Korėja neprekiauja, jis abejojo, kad tą galėtų daryti ir perpardavėjai.

„Ten ne mūsų produktai. Pagal kodą tai yra tarsi atliekos, pūkai, iš trumpo pluošto. Tai reikia pradėt nuo to, pagal tą skirsnį einant žemyn. Mes tokių visai negaminame – jei toks dalykas išeina, tai kai kuriais atvejais jau atlieka laikome. Ten gal gali būti kokie ausų krapštukai ar dar kas nors. Neaišku, savo asortimente tokių dalykų neturime“, – teigė R. Lukauskas.

Jis teigė nenumanantis, kokia kita įmonė Lietuvoje galėtų tokios produkcijos patiekti daugiau nei už milijoną eurų per 5 mėnesius.

„Tikrai neįsivaizduoju, kas Lietuvoje galėtų tokį dalyką daryti. Jei iš mūsų pirktų už milijoną, tikrai pajusčiau. Lietuvoje niekas už tiek neperka“, – sakė R. Lukauskas.

15min skambučių sulaukė ir „Šiaurės tekstilė“, „Vilnika“, „Daturė“ bei kitos įmonės. Netgi Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijai apie prekybą su Šiaurės Korėja nėra žinoma.

Tekstilininkai netgi išreiškė nuostabą, kaip tokius gaminius lietuvių įmonei pavyko eksportuoti – šalia Šiaurės Korėjos esanti Kinija turi itin stiprią tekstilės pramonę ir kainas, kurias vargiai kam pavyktų nukonkuruoti.

URM: prekyba nėra draudžiama

Tarptautinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje koordinuojanti Užsienio reikalų ministerija (URM) patikino, kad informacija apie Lietuvos eksportą į Korėjos Liaudies Demokratinę Respubliką (KLDR) žinoma, tačiau tokia prekyba nėra draudžiama.

„Tarptautinėmis sankcijomis draudžiama konkreti įvardyta ekonominė veikla ar bendradarbiavimas su konkrečiais įvardytais subjektais. Prekybai su Korėjos Liaudies Demokratine Respublika draudimai Jūsų minimoje kategorijoje „Vata, veltinys ir neaustinės medžiagos; specialieji verpalai; virvės, virvelės, lynai ir trosai bei jų dirbiniai“ nėra nustatyti. Lietuvos bendrovės gali vežti šią produkciją į KLDR“, – teigiama URM komentare.

Pasak URM, eksportą į trečiąsias šalis prižiūri Muitinės departamentas, o jei eksportas vykdomas iš kitų ES šalių teritorijos – priežiūrą atlieką tų šalių muitinės. Muitinės patikros metu įsitikinama, kad eksportui nėra nustatyti tarptautinėmis sankcijomis įvesti apribojimai.

„Bendra rekomendacija verslui yra išlikti budriems plėtojant nedraudžiamą verslą šalyse, kurioms numatytos sankcijos, susipažinti su konkrečiai šaliai taikomomis sankcijomis ir griežtai jų laikytis“, – teigiama komentare.

ES Tarybos rezoliucijoje yra nustatytos net 2270 sankcijų ir kitų ES autonominių ribojamųjų priemonių Šiaurės Korėjai. Jos susijusios su draudimu pirkti ar importuoti akmens anglį, geležį, geležies rūdą, auksą, titano rūdą, vanadžio rūdą ir retuosius žemės mineralus ir pan. Valstybės privalo tikrinti krovinius, skirtus Šiaurės Korėjai, – yra platus sąrašas produktų, kurių vežti į Šiaurės Korėją negalima.

Į Šiaurės Korėją negalima eksportuoti ginkluotės ir susijusių prekių, tam tikrų technologijų, prabangos prekių, aviacinių degalų, tam tikrų degalų, apribotos finansinės operacijos, investicijos ir kt.

Teoriškai galima pagaminti ir sprogmenis, ir kurą

Kai Šiaurės Korėjai draudžiama importuoti su ginkluote susijusias prekes, bent jau teoriškai, cheminiai polimerai gali būti panaudoti gaminti ir kurui, ir sprogmenims.

„Iš tiesų galima skaidyti – tai yra organinis polimeras, kurio skilimo produktai gali būti ir degūs, gali būti ir sprogūs, bet tai yra sudėtingas ir brangus kelias, – sako Vilniaus universiteto Chemijos instituto katedros vadovas prof. habil. dr. Ričardas Makuška. – Kokia prasmė tai daryti – kuo tai geriau, nei iš naftos išskirti. Taip būtų paprasčiau ir pigiau.“

R. Makuška patikino, kad jam nėra tekę matyti, kad kas nors iš polimerų gamintųsi kurą. Tačiau jis pripažįsta, kad plastikas turi daug cheminės energijos. Jis nesiryžo spekuliuoti, ar Šiaurės Korėja iš to galėtų gamintis ginklus.

Plastiko energetinė vertė gali siekti nuo 20 iki 40 megadžiaulių kilograme, priklausomai nuo rūšies, palyginimui naftos energetinė vertė siekia 42 MJ/kg.

Todėl pirkdama polimerus iš Lietuvos po 157–173 eurus už toną Šiaurės Korėja gali apsirūpinti netgi pigesniu už anglį kuru, kurio energetinė vertė beveik prilygsta naftai.

Įmonė įslaptinta ir Seimui

Seimo narys Vytautas Kernagis 15min prašymu taip pat kreipėsi į Statistikos departamentą dėl informacijos, kokia konkreti įmonė eksportuoja į Šiaurės Korėją – tačiau taip pat nesėkmingai, jam atsakyta, kad remiantis įstatymais informacija konfidenciali.

„Galbūt, viena vertus, yra sveikintina, kad kažkokia Lietuvos įmonė sugebėjo susitarti su Šiaurės Korėja ir vykdyti į ją eksportą. Kita vertus, niekas nežino, ką ten konkrečiai eksportuoja. Bet aš tikiu mūsų teisine valstybe ir manau, kad jeigu kas nors ten būtų ne visiškai gerai, tai mūsų institucijos ir tarnybos tą informaciją turi ir savo darbą atliktų“, – sako V. Kernagis.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...