captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekonomistai mato pasaulinės krizės ženklų

Įtakingiausiai Lietuvoje laikomi ekonomistai sutaria, kad kita didžiulė pasaulinė ekonomikos krizė bus, ji paveiks ir mūsų šalį.
Gitanas Nausėda, BNS nuotr.
Gitanas Nausėda, BNS nuotr.

Specialiame DELFI projekte „Lietuvos įtakingiausieji“ vienu iš tokių tarp šalies verslininkų ir ekonomistų buvo pripažintas Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Paklaustas apie kitą ekonomikos krizę jis svarstė, kad šiuo metu Lietuva ir visas pasaulis gyvena naujoje kapitalizmo stadijoje, kai vis didesnį neigiamą vaidmenį vaidina finansų sektorius.

Kitaip nei anksčiau, šiais laikais darbuotojų darbo našumas didėja sparčiau negu jų pajamos. Nors jie sukuria daugiau vertės, už tai gauna santykinai mažesnį atlygį. Finansų sektorius užpildo tokį paklausos atotrūkį.

„Bankininkai duoda pinigų nupirkti tą sukurtą produktą algoms nekylant. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes duodame žmonėms valgyti ne iš jų algos, o iš suteikto kredito.

Kreditų didėjimas neišvengiamai veda prie to, kad staiga kažkas apsižiūri, jog yra per daug prisiskolinęs. Tada bando susimažinti skolas. Tas negali pavykti be valstybės pagalbos. Tada valstybės turi lįsti į skolas“, – paaiškino ekonomistas.

Jo teigimu, tokį modelį visame pasaulyje palaiko neoliberalai, kurie esą dominuoja tarptautinėse institucijose, didžiųjų šalių centriniuose bankuose, finansų ministerijose ir vyriausybėse.

„Dabar su simptomais kovojame naujomis finansinėmis dozėmis, kurios vis didesnės ir didesnės. Bet tai negali tęstis be galo ir veda prie vis didesnių ir tankesnių finansų krizių. Čia yra pastarųjų 30–40 metų patirtis, kurios negali nuneigti.

Progresyvūs ekonomistai, kurių idėjas Lietuvoje propaguoju ir aš, sako, kad reikia struktūriškai grįžti į laikus, kurie buvo tris dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo vykdoma teisinga politika. T. y., kai algos ir darbo našumas ėjo kartu, tada žmonėms nebuvo reikalo lįsti į skolas, kreditai daugiausia buvo teikiami statyti fabrikams, o ne finansinėms spekuliacijoms“, – kalbėjo R. Kuodis.

Anot jo, sugrįžti į tą epochą bus labai sunku, kadangi tam pirmiausia labai priešinsis dabartinis finansų pasaulis.

„Pasakysiu tiesiai šviesiai, dabar jis nemaža dalimi yra korumpavęs ir politinius sluoksnius. Ypač matome, kaip tos durys tarp politikos ir finansų sukasi JAV. Apmaudu. Kai kas juokauja, kad turime geriausią demokratiją, kurią gali nusipirkti už pinigus. Tai reikėtų kažkaip pabaigti. Kitaip mes vis keliausime nuo krizės iki krizės, o sveikas protas sako, kad taip yra negerai“, – įspėjo pašnekovas.

Vis dėlto, jo pastebėjimu, reikiamus sprendimus turintys politikai yra trumparegiai, jiems patinka trumpalaikiai sprendimai, kurie nustumia problemas tolyn.

Vis dėlto jie mato skirtingas būsimo sukrėtimo priežastis ir būdus, ką daryti, kad gyventojai nukentėtų mažiau.

„Svarbu, kad kita krizė būtų ne per mano kadenciją, tada gerai atrodysiu kaip prezidentas ar premjeras, nes reitingai yra svarbiausia. Ne, svarbiausia žmonės“, – politikų mąstymą ir elgseną apibūdino ekonomistas ir pridūrė, kad gilesnių diskusijų apie tai trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir labiau išsivysčiusiose valstybėse.


Raimondas Kuodis, BNS nuotr.

R. Kuodžio teigimu, dėl to vyksta didelė „pokiliminė“ kova tarp neortodoksinių ekonomistų, kurie šias problemas mato atviromis akimis ir neoliberalų, sakančių, kad viskas yra gerai, gal mes tik nepakankamai save rimbais plakame ar prastai taikome kokias nors fiskalines taisykles.

„Ne, yra giluminių problemų, kurios matomos plika akimi. Tik reikia šiek tiek pakilti aukščiau savo epochos ir pažiūrėti, kaip pasaulis veikė prieš 50–60 metų. Matysime, kad buvo kur kas daugiau tvarkos, stabilumo, teisingumo, lygybės“, – įsitikinęs jis.

Iš valdžios – prieštaringi ženklai

Kitas ekonomistas, atsidūręs įtakingiausių sąrašo viršuje, yra SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Paklaustas, kokią įtaką Lietuvoje turi jo atstovaujamas ir kiti Skandinavijos šalių bankai, kartu užimantys daugiau kaip 2/3 šių paslaugų rinkos, jis kalbėjo:

„Būtų naivu teigti, kad tokios galingos ekonominės – finansinės organizacijos kaip bankai neturėtų jokios įtakos ir nedalyvautų priimant sprendimus. Tačiau nereikėtų to suprasti tiesmukai, kad kažkas kažkur vaikšto pro užpakalines duris ir įrodinėja kokias nors tiesas.

Atvirkščiai. Sakyčiau, mano bankui ir, manau, kitiems bankai būdingas didelis apolitiškumas. Akivaizdus simpatijų nedemonstravimas nei vienai iš politinių partijų mums yra prioritetas. Todėl ta įtaka formuojasi per asociaciją, per viešus pasisakymus. Be jokios abejonės, jei manome, kad koks nors Seime ar vyriausybėje gimstantis projektas nėra palankus finansų sistemos raidai, mes netylime.“

Klausiamas apie kitą būsimą didelę ekonomikos krizę, jis teigė matantis jos ženklų, tačiau nurodė kiek kitokias priežastis.

„Iš tikrųjų krizės kartojasi tam tikru periodiškumu. Tačiau tikrai būtų neteisinga išvesti kokį nors aritmetinį vidurkį ir skaičiuoti, kad štai jau praėjo tiek laiko ir dabar bus kita krizė. Taip neteisinga.

Tačiau kai kurie finansinio burbulo formavimosi požymiai šiuo metu yra aktualūs. Mes iki šiol nežinome, kaip pavyks sėkmingai užbaigti kiekybinio skatinimo politiką, kurią tęsia Europos centrinis bankas (Nuo 2015 m. jis didelėmis sumomis perka turto iš komercinių bankų – esą taip skatinama euro zonos ekonomika, o infliacija artinama prie siekiamo 2 proc. dydžio, aut. past.)“, – komentavo pašnekovas.

Anot jo, tam tikra prasme šios politikos pasekmės Lietuvoje turi įtakos infliacijai, didėjančiai paklausai, dideliam pinigų kiekiui, kuris „spaudžia“ prekių ir paslaugų kainas. Tiesa, tai ne vienintelė didelės infliacijos Lietuvoje priežastis, bet viena iš jų.

„Atsakant tiesiogiai, šįkart krizė gali kilti dėl kažkokių geopolitinių įtampų, kurios prasiverš ir destabilizuos ištisus pasaulio regionus (aišku, jeigu taip atsitiktų) ir tada jau, be jokios abejonės, reali ekonomika ir finansų sektorius pajus tokios krizės pasekmes.

Dabar gi prognozuoti panašaus masto ar kilmės krizę kaip 2008 m., kai ji kilo Amerikoje iš investicinių bankų pusės, būtų tikrai neteisinga.

Nuo to laiko nutekėjo daug vandens, pasikeitė šios sistemos struktūra, padaryta tam tikrų išvadų, pasikeitė reguliavimo aplinka ir pan. Taip kad krizės, matyt, neišvengiamai bus, nes, deja, šito niekas negali išvengti“, – svarstė G. Nausėda.

Jis neturėjo vienareikšmio atsakymo, ar dabartinė Lietuvos valdžia rengiasi būsimai krizei, ar jos sprendimai gali sušvelninti galimus jos padarinius šalies ūkiui ir gyventojams.

„Ateina prieštaringi signalai. Kai matau, kad valstybė svarsto pokyčių krepšelį, inspiruoja įvairias iniciatyvas institucijose, idant jos daugiau sutaupytų ir prisidėtų prie numatomo reformų paketo, aš tartum patikiu, kad krizei rengiamasi.

Bet kai iš vienos valdančios partijos lyderio tikrai įtakingo žmogaus p. Ramūno Karbauskio girdžiu pasisakymus, kad Fiskalinės drausmės įstatymas pradeda trukdyti pasirūpinti geru žmonių gyvenimu, susidaro įspūdis, kad mes kaip tik ruošiamės vakarėliui. Na, pakankamai ilgai pagyvenome suspausti fiskalinės drausmės įstatymu ir štai dabar norėtume truputį paišlaidauti“, – kalbėjo ekonomistas.

Jo teigimu, planuojant šių metų valstybės biudžetą buvo galima numatyti didesnes išlaidas, nes naujo Darbo kodekso priėmimas buvo traktuojamas kaip struktūrinė reforma. Planuojant kitų metų biudžetą to nebus galima daryti.

„Tada papulsime į Prokrusto lovą ir tų išlaidų didinti negalėsime. Matyt, jaučiamas tam tikras diskomfortas. Buvo daug priešrinkiminių pažadų ir matomos labai ribotos greito jų įgyvendinimo galimybės. Dėl to, pasakysiu atvirai, gimsta tokie nelabai sveikinti sprendimai“, – apibendrino patarėjas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...