captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Karbauskis nusitaikė į draudimą išlaidauti: dėl to išvažiuoja dešimtys tūkstančių

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis krizės metu priimtus fiskalinės drausmės ribojimus mato kaip kliūtį investicijoms į žmonių gerovę ir žada inicijuoti diskusijas dėl jų pakeitimo.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Fiskalinės drausmės įstatymai, kurie buvo priimti krizės metu, jie šiandien yra tikrai nereikalingi. Jie nesaugo nuo išlaidavimo valstybėje, jie priverčia iš mūsų šalies išvažiuoti dešimtis tūkstančių žmonių. Šitai – nepateisinama, jeigu skaičiuotume, kas ekonomikai yra naudingiau, ar grąžinti valstybės skolą tokiais tempais, kokias grąžiname, mokant tokias mažas palūkanas, kokios yra dabar, ar tuos pinigus investuoti į mūsų žmonių gerovę, atsakymas bus vienas – aišku, reikia investuoti į žmonių gerovę“, – interviu DELFI specialiam projektui „Įtakingiausieji“ kalbėjo R. Karbauskis.

„Valstiečių“ lyderis žada diskutuoti dėl jų prasmingumo. „Formuodami valdančiąją daugumą mes nebuvome visiškai įsigilinę, kiek mūsų rankos bus perrištos. Tas klausimas dėl fiskalinės drausmės apribojimų mums yra pagrindinis ribojantis faktorius, kad panaudotume tai, ką vadina ekonomikos augimu“, – sakė R. Karbauskis. Pasak partijos pirmininko, norint pakeisti Fiskalinės drausmės įstatymą reikalinga konstitucinės daugumos parama. „Aš manau, kad mes turime apie tai šnekėtis ir su opozicija, ir su pozicija, ar mes toliau stebėsime kaip žmonės palieka Lietuvą ir nieko negalėsime padaryti, nes mūsų rankos yra surištos. Tiesiog įstatymas yra apibrėžęs, kiek valstybė gali turėti pinigų daugiau kitais metais nei šiais metais“, – sakė R. Karbauskis.

R. Karbauskio mintis pasitiko su ironija

Andriaus Kubiliaus vyriausybėje finansų ministre buvusi Ingrida Šimonytė priminė, kad tai ne konservatoriai priėmė Fiskalinės drausmės įstatymą. „Aš tą poną sveikinu, nes jis yra susipykęs su kalendoriumi. Visų pirma, Fiskalinės drausmės įstatymą priėmė 2007 metais dar socialdemokratai, ir niekada gyvenime jo nevykdė, todėl, kad jį priėmė per vėlai, ir tada prasidėjo krizė ir ten jau nebuvo, apie ką kalbėti, o reikėjo kalbėti visai apie kitus dalykus. O paskui ES buvo priimta vadinamoji Fiskalinės drausmės sutartis, ir ją įgyvendinantis įstatymas, kuris buvo priimtas 2014 metais, praėjusio Seimo“, – sakė I. Šimonytė.

Pasak parlamentarės, su konservatoriais fiskalinė drausmė susijusi tiek, kad „paprastai konservatoriams reikia tą fiskalinę drausmę paskui sunkiai įgyvendinti“. „O jis tegu inicijuoja diskusiją kokią tik nori, bet kadangi tai yra europinis dokumentas, sutartis, prie kurios Lietuva yra prisijungusi, tai linkiu jam sėkmės diskutuoti“, – R. Karbauskiui linkėjimus siuntė I. Šimonytė. Pasak buvusios finansų ministrės, šis įstatymas saugo mokesčių mokėtojų pinigus nuo nepagrįsto skolos augimo.

„Todėl, kad paimkite labai paprastą pastarosios krizės pavyzdį – jeigu Fiskalinės drausmės įstatymas Lietuvoje būtų buvęs priimtas, pavyzdžiui, kokiais 2004 metais, tai būtų veikęs ir būtų taikomas per visą ekonomikos burbulą, tai, visų pirma, mes nebūtume įlėkę į tokius didelius deficitus ir skolą“, – sakė I. Šimonytė. Pasak jos, akivaizdžiausias to pavyzdys – Estija. „Pažiūrėkite į estus, ir pabandykite įsivaizduoti, kas būtų buvę. Taip ekonomika Estijoje taip pat smuko gana stipriai, bet skola beveik neužaugo. Kodėl? Todėl, kad tuo metu, kai ekonomika augo labai sparčiai, biudžetas kaupė perteklių, kurį paskui per krizę galėjo panaudoti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Buvusi finansų ministrė pripažino, kad mechaninės taisyklės visą laiką yra truputėlį problematiškos, todėl, kad „kaip ir bet kokia mechanika ji truputėlį riboja galimybes atsižvelgti į kokias nors konkrečias aplinkybes“, bet „bėda yra ta, kad politikai nieko išskyrus mechaniką nesupranta“.

„Todėl, kad jeigu tik atsiranda kažkokios interpretavimo laisvės, tai tada tą interpretavimo laisvę visi bando semti didžiausiais kibirais, kaip įmanoma. Ir dabar ta interpretavimo laisvė yra, vykdykite struktūrines reformas, ir gaukite išimtį Europos Komisijoje deficito mažinimui. Kas, pavyzdžiui, buvo Darbo kodekso atveju“, – sakė I. Šimonytė.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...